2014 m. gruodžio 17 d., trečiadienis

Kieto kuro katilas + akumuliacine talpa+boileris/ 35kW+1300L+200L

Žadėjau pasidalinti apie šildymo sistemos su akumuliacine talpa ypatumus. Kūrenu jau antras mėnuo. Kūrenu malkomis ir anglimi. Tiesiog darau sumuštini: sluoksnis malkų, tada anglių, vėl malkų, vėl anglių. Pirmą mėnėsiuką kūrenau tik malkomis, bet labia jau greitai jos pradėjo lėkti į orą, pradėjau ieškoti kaloringesnių darbo priemonių :)

Sistema:
DEFRO Optima comfort plus 35kW katilas
Akumuliacinė talpa – 1350L
Boileris – 200L

Buvau apie pačią sistemėlę jau postringavęs čia

Dar galima papildyti faktine schema, kurioje yra keletas taisytinų vietų:


Taisytina:
1) Ant boilerio reiktu voztuvo, kad jis nekaistu tiek, kiek kaista akumuliacine
2) Ant grindu kolektoriaus reiktu pamaisymo voztuvelio, tam, kad i radiatorius butu galima paleisti ausktesne, o grindis zemesne temperatura. Siuo metu viskas eina per viena pamaisymo voztuva.
3) sitokiam backos griztamu jungime greit susijaukia akumuliacines (iskrovimo metu apacia silta o virsus greiciau vesta). Srautas is kolektoriu turi eit i trieigi ir likutinis i katila, o ne i talpa;
4) Ladomato kapsule jau pakeista i 78C berods

Ratas pečius - akumuliacinė - boileris maitinami su ladomato siurbliu, katilas turi valdymo automatiką, bet dėl ladomato siurbliuką visgi teko pajunginėti per rėlę, kuri matosi pritaisyta ant vamzdžio, vėliau apie tai:



1a. šildomas grindiniu šildymu; 2a. vonia ir koridorius grindinis, kambariai radiatoriai; Šiluma atiduodama per vieną siurbliuką t.y. radiatoriai maitinami ta pačia žema temperatūra:


 
Šį savaitgalį blaškiausi po namus, tai padariau laboratorinį darbą : ) atlikau šiokius, tokius stebėjimus, kurių išvadas galbūt padėsit ir Jūs suformuoti.

T1, T2, T3, T4 - akumuliacines temperatūros davikliai, atitinkamai T1 viršutinės dalies, T4 apatinės.

Taigi, užkraunu pakurą, pastarosios išmatavimai 50*50*40cm t.y. 0,1m3, sakykim, kad pasikrauna ~ 0,08m3 malkų(oro tarpai, ilgio nelygumai, anglys) ir apie 10kg anglių;

Katile užduota darbinė 70C temperatūra. Į sistemą atiduodamas 40C vanduo;

Pečiaus automatika t.y. ventiliatorius paleidžiamas 09h, tuo pačiu įjungiu ir sistemos siurbliuką.

Pecius Sistema
On 09:00 09:00
Off 12:00 15:30

Stebejimo duomenys žemiau:


Kad būtu vaizdžiau, excelio paprašiau, kad nupieštų grafikėlį:




Kaip matyti iš grafikėlio temperatūra kilo iki raudonos linijos t.y. ~3h nuo katilo užkūrimo pradžios. Šiluma keliavo tiesiai į sistemą, perteklius buvo numetinėjamas į akumuliacinę. Su viena pakura užsikrovė 1/2 akumuliacinės, jei būtume neatidavinėję į sistemą, turėtumėm 2/3  70C vandenėlio akumuliacinėje.  12:00h katilas baigė degti, jį išjungiau, dar geras 3h namukas maitinosi iš akumuliacinės talpos. Viso ~6-6,5h sistema atidavinėjo šilumą į grindis ir  radiatorius.

Viduje temperatura, per šildymo laiką pakilo ~1,3-1,5C. Per tas 6h pukiai įkaito 1a. grindys, jos iki pat vakaro išlaikė šilumą. Kai lauke laikosi iki -5C,  viduj per 12h temperatūra nukrenta ~0,5C t.y. per parą ~1C. Nežinau čia gerai ar blogai, bet mane tas tenkina.

Nesu tikras kaip dega katilai be akumuliacinės, bet tas pačias 6h manau, kad puikiai turėtų pavykti išgauti tarkim su špižiniu tarkim Viadrus U26/6, ar net tuo pačiu DEFRO katilu, tiesiog jis dirbtų kitu režimu.

Jei atvirai, pradedu abejoti akumuliacinės talpos privalumais ir pareikalautomis papildomomis investicijomis.

Pastebėti sistemos PRIVALUMAI:

1) Pagrindinis privalumas, tai energijos akumuliavimas ir galimas šildymo atidėjimas. Tarkim išvažiuodamas į darbą, ryte pakuriu katilą, kad be reikalo nebūtų šildoma, kol nieko nėra namie, su taimeriu atidedu sistemos pajungimą iki norimo laiko ir grižęs iš darbo namus randu šiltus; Na čia jau kaip kam patogiau...

2) Vasarą pagalba saulės kolektoriaus šilumos pertekliui. 07-08 mėn, pačiame vasaros įkarštyje, net ir 24 kolbos(viso ju ant stogo planuoju turėti 48-60vnt) būna, kad prikaitina boilerį ir nebebėr kur dėti pertekliaus. Tokiu atvejų į pagalbą ateina akumuliacinė, perteklius per trieigį vožtuvą numetamas į akumuliacinę talpa. Šilumą galima tarkim nukreipti į vonios šildomų grindų kontūrą ar gyvatukus, kad bent šiek tiek pašildytų grindis

Sistemos TRŪKUMAI:

1) Bėda, su kuria susidūriau dar pirmosiomis eksplotavimo dienomis, tai vagis LADOMATAS. Pastarasis prieš grąžindamas vandenį, jį pamaišo, pakeldamas temperatūrą, ko pasekoje pečiaus automatika nebesupranta, kad reikia užgesinti pečių. Akumuliacinėje turim 60-70C vandenėlio, pečius jau užgesęs, gaunasi taip, kad ladomato siurblys vis parsivaro šilto vandens iš akumuliacinės ir pasikelia katilo temperatūrą, taip sėkmingai vogdamas šilumą iš talpos :) kalbėjau su DEFRO atstovais, pasirodo situacija žinoma, ale gamintojai bando kurti naują automatiką. Teko ieškot sprendimo, ladomato siurblį pajungiau per rėlę, ją pakabindamas kuo arčiau pečiaus išeinamo vamzdžio(1-oje nuotraukoje aukščiau matosi), pavyko išspręsti siurblio atjungimo problemą, bet ventilatorius vistiek sukasi, kol rankiniu būdu jo neatjungi....

2) Panašu, kad 10CM porolono apšiltinimas akumuliacinei nepakankamas. Reikės ateičiai galvoti apie papildomą. Iš vakaro sistemą prikūrenus T1 = 70C; T2 = 70C; T3 = 50C, ryte t.y. ~7h bėgyje T3 = 40C, o gal toks praradimas priimtinas?

3) Na ir turbūt svarbiausia sistemos įrengimo kaštai:

Pecius - 4600Lt
Akumuliacine - 3030Lt
Ladomatas - 960Lt
VISO: 8590Lt

Tuo tarpu špižinį katilą buvo galima pastatyti už ~3000Lt

Na neskubu dar visai nusivilti, tik pirmi 2 mėnesiai šildymo sezono, žiūrėsim kaip sistemėlė elgsis gūdžiais vasario vakarais, kai lauke bus koks -20C :) Bet kaip teigia energijos tvermės dėsnis: energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta t.y. kiek į tą pečiuką malkų įmesi, tiek ir šilumos turėsi :)

Apie šildymo išlaidas dar kol kas kalbėti ankstoka, jas bus galima daugmaž įvewrtinti sezono pabaigoje, bet grubiai kažkada bandžiau jas suskaičiuoti tokiu principu: dariau prielaidą, kad šildomo ploto 1m2 reikalauja 1kWh šilumos per parą; Šildomo ploto ~140m2. Mano pakura ~0,08m3, tai iš 1m3 malkų turėtų ~13 pakurų gautis. Sakykim, kad 35kW pečius pilnu pajėgumu dega ~2,5h, :

13x2,5h*35Kw=1137.5kWh, tiek šilumos turėtu gautis iš 1m3 malkų :)

Namo poreikis pagal šią teoremą, jei sakykim šildymo sezonas trunka 6mėn:

6mėn . x 30 d. x 140m2 *1kW = 25200kW, gal kiek daugoka??

25200kW/1137.5kWh = ~22m3 malkų sezonui. Sezono pabaigoje bus galima patikrinti šią teoremą :)))
Jei bandyti versti į pinigus, šiemet 1m3 malkų pirkau už 50Lt/m3, dar supjovimas, suskaldymas, tai sumoj atsistos ~70Lt/m3 * 22m3 = 1540Lt/6 mėn. = ~256Lt/mėn.

Aišku dar reiktų įvertinti, kad maišau su anglimi, tai turėtu padėti sutaupyti šiek tiek malkų, anglies kWh realiai turėtu gautis dar pigesnė,

O kaip bus iš tikro galėsim paskaičiuoti pavasariop...
     










2014 m. gruodžio 10 d., trečiadienis

Kondensatas ar sloga namukui?

Sveiki,

Reikia pagalbos. Gal yra susidūrusių su šiuo reiškiniu statytojų, padėsiančių atsakyti kas tai? Pietinė ir vakarinė sienos tarpais nubėgusios:




Kondensatas po pakalimais? Kažkur teko skaityti, kad gamykliniai plastikiniai pakalimai net turi ale kondensato nubėgimo griovelius...Gal čia bėda, bet neturėtų ten būti 100% sandaru, kvėpavimui turėtų pakakti įvairių paliktų tarpelių...

O gal tiesiog drėgme per sienas šalinasi lauk ir reiktų langus dažniau pravertus laikyti, visgi pirmas šildymo sezonas ir namukas biški suslogavo??? :)

Dar vienas pastebėjimas, kad šlapuoja tik 2a. sienos t.y. tos, kurios pakeltos iš dujų silikato blokelių, pastarieji labai jau gerai sugeria drėgmę. 1a. pamūrytas iš silikatinių, šios problemos nematyti...

Dėkingas už psatebėjimus?    

2014 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

Ziema. Durys ir varnos :)

Senokai beužsiiminėjau rašliava. Gal kiek aptingau, gal nebe taip greitai viskas vystosi, nebe tiek daug naujo kasdieniame gyvenime...Žiema!


Ankstesniuose post‘uose buvau užsiminęs apie vaiku kambario projektėlį t.y. 3D piešinuką, pastarasis jau baigtas, mažieji motociklistai net pageidavimus pradėjo reikšti: - Teti, teti, kada man motociklą nupirksi :D


1a. jau turime duris, dar ne iki galo užbaigta, trūksta apvadų, bet viskam savas laikas. Paskutiniame gamybos procese teko sudalyvauti, viskas vyko studentiškai t.y. paskutinę naktį:




Kaip be studentiškų atributų :D


Na ir šioks toks rezultas kitą dieną, dar be rankenų, apie pastarųjų nuotykius žemiau:




Dar įpusėjus gamybai reikėjo nupirkti spragtukus, kad uošvis galėtų išfrezuoti skyles ir po to nereiktų rankiniu būdu, su drėle vargti. Taigi, apsilankęs „vėl senukuos viskas pinga“ įsigijau KALE KILIT, turkiškus spragtukus:



Aišku nepasidomėjau ar tie patys, kur “viskas pinga“, turi rankenų toms spynoms. Ir ką gi, nagi...sudedam tuos spragtukus, sekančia dieną drąsiai važiuoju ieškoti rankenų ir dideliai nuostabai seniuose nėra, moki veži nėra, dar keliose kitose vietose nėra, jau pradėjau ir kiek panikuoti J 
Skylės duryse gi padarytos, negi turkijoj reiks rankenų ieškot..? Bet vienądien aplankė apvaizda :D dar kartą vaikštau Seniuose, jau Klaipėdoj, galvoju didesni, asortimetas platesnis, gal visgi turės, pakeltu balsu pradėjus koneveikti niekuom dėtą konsultantą, gavau patarimą, kad visi nesusipratėliai(tokių pasirodo jau ne vienas) savo problemos sprendimą suranda Ermitaže!!! Nuskrendu ten ir pasirodo tikrai, Ermitažas pardavinėja rankenas, atitinkančias turkiškų spynų matmenis, net palengvėjo J


Palengvėjimas nebuvo ilgas :D pasirodo Klaipėdoje turi tik WC rankenas, paprasta yra tik Šiauliuose, teko skubiai reaguoti ir nusiųsti pažįstamą į Šiaulių ermitažą, pasisekė, rankena su autobusu jau sekančią dieną buvo pas mane. 

Gyvenant nuotykių taip pat netrūksta. Ateinu vieną dieną į katilinę, žvilgt į saulės kolektoriaus atomatiką - dega šauktukas ant viršutinio(stogo) daviklio, t.y. rodo, kad jis numiręs...pradėjau keikti kitaicus už eilinį broką... atsitempiau kopėčias, pasiėmiau naują daviklį, ropščiuosi jį keisti.  Vos nenukritau nuo stogo, pamatęs kas ten darosi, gaila nerturėjau telefono, negaliu pasidalinti vaizdeliu, bet daviklis nesugedo, o buvo nukirstas!!!! Ko gero, kad pasidarbavo varnos :) Be daviklio ištampytos visos gumos, kur dar nesukištos kolbos, dalis jų sukapota ir net nebetinkamos naudoti :( Ar būtų galima pagalvoti, kad paukščiams užklius nelemtas laidas ir gumos? Teks daryti patobulnimus ir ant stogo esantį daviklį įmauti į nerudyjančio plieno gofrą. Tam reikalui nusipirkau paprasčiausią dušo žarnelę, turėtų užtekti. Kol kas sugedę orai, tai neprisiruošiu lipti viršun, jei nepamiršiu bus galima padaryti ir vaizdinės patobulinimų medžiagos :)
  

Sekantį post'a galvoju brūkštelt apie akumuliacinę talpą. Pasidalinti jos naudojimo ypatumais. Gal kam ateityje padės apsisprendžiant statybų klystkeliuose :) 

Nesušalkit :)