Neįprastai nuostabi vasarėlė, tik spėk mėgautis saule. Kažkaip viduje toks jausmas, kad tuoj, tuoj jau viskas baigsis ir vėl ruduo. Bet žvilgt į kalendorių ir vėl šviečia saulė :)
Nesibaigianti šiluma atneša ir savų rūpestėlių. Gyvename palei žvyrkelį, pernais sulaukėme kelio rekonstrukcijos, po kurios mūsų vieškelėlis praktiškai tapo greitkeliu, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis:
Dūstame visi. Dulka skalbiniai, jau nekalbu apie fasadinių langų švarą ir valymą, mašinos plauti net neverta, nes vistiek po pirmo pravažiavimo vėl dulkės, dulkės. Pradėjau ieškoti sprendimo. Kaimynas bandė net laistyti, bet ką ten žvyrą prilaistysi. Pradėjau klausinėti. Pasirodo kai kurios savivaldybės žvyrkelius laisto, štai Gargžduose, tam reikalui atseit, net autocisterna buvo įsigyta, važiuojant pro kitą Klaipėdos rajono pakraštį, irgi tenka dažnai matyti šlapuojančius žvyrkelius. Pasidomėjus paaiškėjo, kad naftininkai juos laisto, po gamybinio proceso atliekančiu druskingu vandeniu, su matyt ne visai geromis nuo proceso liekančiomis priemaišomis.
Galų gale, vieną šiltą vakarą besimėgaujant vasara, sprendimas atėjo pats. Besišnekučiuojant iš pokalbio išplaukė, kad pažįstamas, beje, taip pat vargstantis tą patį vargelį, matė kaip jo kaimynas kažką ant žvyrkelio barstė ir po to jis kelis mėnesius buvo šlapias. Google mane atvedė prie atsakymo, kurio pavadinimas Kalcio chloridas (CaCl2):
"Kalcio chlorido kiekis nuo 94% iki 98% (ganuliuotas bei miltelinis). Tai baltos spalvos granulės. Labai higroskopiška medžiaga, gerai traukianti drėgmę, tirpdama vandenyje išskiria šilumą. Kalcio chloridas (CaCl2) gali būti naudojamas ir skystame pavidale kaip tirpalas slidžiai kelio dangai apdoroti. Koncentracija tirpale siekia nuo 32% iki 37%. "
Kaip suprantu pagrindinė šios medžiagos naudojimo paskirtis yra žiemą, barstant kelius, bet pasirodo drėgmės pritrtaukimo sąvybės gali pukiai būti panaudojamos ir vasarą, būtent žvyrkelių dulkėtumui mažinti!!!
Ką gi. Užteks teorijos, ją išdėstome kaimynui, nes problema ne tik mano :) Darome "skladkę" bandomajam užpirkimui: 2 maišiukai/25kg x 13eur:
Gauname barstymo isntrukcijas: "Taip, paprastai pabarstote iš vakaro, o ryte jau nedulkės, barstant reikia mūvėti gumines pirštines ir geriau barstyti pavėjui, o ne prieš vėją. Baigus barstyti, nusiprausti ir persivilkti drabužius." Organizuojame talką ir pirmyn. Žemiau vaizdelis po barstymo vakare, keletas barstymo metu sutiktų prašalaičių kreivai žiūrėjo, kam čia tie buožės sugalvojo žvyrą tręšti:
Na ir atsikėlus puoliau prie lango, žiūrėti kas gavosi, o gavosi visai neprastai, ypač gerai matosi ryte, tuo tarpu dieną žvyras kiek atgauna spalvą, bet kas svarbiausia NEDULKA.
Tiesa reikia pastebėti, kad poros maišų neužteko, nes pravažiuojančios mašinos, ypač lekiančios didesniu greičiu, parsineša dulkių šleifą, todėl reikia barstyti gerokai už savo sklypo ribų, jei kaimynų būtų daugiau, kiekvienas pasirūpintų savo atkarpa(turbūt). Kaimynas iš pradžių antram etapui nepasirašė, laukėm bandomąjį laikotarpį 2 sav. ir lietaus, ar nenuplaus. Lietus nenuplovė, bandomąjį laikotrapį išlaikė, nauja "skladkė", dar du maišai :)
Iš 4vnt maišų, grubiai pasibarstė ~100m+ ilgio atkarpa, viso: 46eur. Viskas kaip ir proto ribose, tik dabar svarbu, kad netyčia greideris visko nenubrauktų, bandysim tartis su seniūnija ir tuo pačiu saugoti patys. Žiūrėsim kaip seksis pravasarot.
---------------- PAPILDYTA 2018 06 26
Kolegų prašymu papildau rašliavą rezultatais po prasiautusių liūčių. O lijo nemažai. Vizualiai matosi, kad druska kažkiek nuplauta, bet pirmoji barstyta atkarpa vis dar nedulka:
Tik kažkodėl nepavyko papildomas barstymas ir ta kelio atkarpa praktiškai išsiplovė, matosi, kad kažkas buvo daryta, bet realiai dulkėjimas yra:
Galvoju, kad įtakos galėjo turėti tai, kad barsčiau pačiame sausros įkarštyje ir matyt druska visai nebeturėjo iš kur paimti drėgmės, kažkur skaitinėjau, kad prieš barstant netgi rekomenduojama kažkiek kelią sudrėkinti, matyt, kad geriau įsisavintų.
----------------
Dar vienas vasaros atradimas, drėkstanti šlanga. Kai toks poreikis laistyti, praktiškai nieko gali vakarais neveikti, tik ištisai pilti vandenį ant vaismedžių, braškių, šilauogių, tujų, kur dar žmonos rožynai. Ermitaže užmačiau tokį išradimą:
Iš hidroforo paleidi vandenėlį ir jis po truputį skverbiasi per žarnos paviršių, gręžinio hidroforas sau kas 10-15min prisipumpuoja ir gali jį ramiai palikti, net išeidamas į darbą. Šiuo metu apie 60m tokios šlangos visą diena laisto tujas ir rožynus:
O vakare galima pasilaistyti viską kas liko. Tiesa žolės prilaistyti jau nebepavyksta, kad ji žaliuotų reikia bent 20-30cm, kad įsigertų vandenėlis t.y. iki šaknų, paviršinio palaistymo nebepakanka, viskas geltonuoja. Pakraščiais, ten kur su drėkstančia žarna laistosi tujos, žolytė vešli ir žalia, tuo tarpu bendras plotas skursta :( Ar nereiks pradėti mąstyti apie laistymo sistemos projektėlį...