As kaip ir nemaza dalis neapsieisiu be papildomo finansavimo saltinio, mano atveju banko. Oj kaip nesinori jiems atsiduoti....
Pries pradedant dometis LT banku siulomomis salygomis, kartu su zmona issikeleme sau tiksla arba riba, kurios sieksime nevirsyti t.y. maksimali suma XXXXXX Lt.
Sia riba nustatyti labai padejo dar is univero laiku pasidaryta excel'io skaiciuokle , joje naudojama PMT f-ja, kuria taip pat naudojasi ir bankai modeliuodami ir jums pateikinedami grafikus prie vienu ar kitu palukanu.
Jei kam idomu skaiciuokle idejau cia: https://www.dropbox.com/sh/r7j12t7gj1s8myc/bTLbdGk5Jw
Siek tiek teorijos.
I Metine palukanu norma susideda is dvieju kintamuju: banko marza + EURIBOR(kai skolinates Eurais) arba VILIBOR(kai skolinates Litais)
a) Banko marza paprastai nustatoma individualiai, ivertinant jusu rizika ir gebejima deretis :) Siuo metu rinkoje ji ~1.5-2.2%;
b) kintamoji dalis(kintamu palukanu atveju), tai skambiai vadinama tarpbankine palukanu norma, kurios deja itakoti negalite, bet priimant sprendima pasidometi reikia:
http://rinkos.vz.lt/index_details.html?index_id=EURIBOR6&page=&lang=lit&chart_type=line&period_select=y-5&date_start=2008.08.30&date_end=2013.08.29&compare_index=
Kaip matyti is aukstesnio grafikelio si dalis gali labai jau stipriai paplaukioti, to bankai klientui daznai nepasako, jei nepatingesit ir su exceliuku pasimodeliuosit, tai pamatysit, kad 25m. paemus 150k lt paskola ir EURIBOR'ui nuo ~0.35 pasikeitus iki 5.45 krizes ikarstyje, jusu imoka gali isaugti ~50-60% :( Taip kaip yra dabar, deja turbut, kad ilgai nebebus....
VILIBORO(Litu) grafikelis dar baisesnis, jis cia: http://rinkos.vz.lt/index_details.html?index_id=VILIBOR6M&page=&lang=lit&chart_type=line&period_select=&date_start=2007.08.22&date_end=2013.08.29&compare_index=&send=Atnaujinti , jei kas pamena, tai palukanos buvo perzengusios ir 10% riba...
II Yra du galimi paskolos mokejimo budai:
1) Anuitetas – skolos atidavimo būdas, pagal kurį nustatytu laikotarpiu atiduodama skola ir palūkanos. Sio budo ypatumas toks, kad pirma mokamos palukanos ir tik po to pradedama atidavineti skola. Paprastai laikotarpio pabaigoje palukanu sumokama daugiau, nei linijiniu budu.
2) Linijinis - skolos atidavimo budas, kai skola atiduodama lygiomis dalimis per visa laikotarpi. Mokant paskolą linijiniu metodu, palūkanos skaičiuojamos nuo kredito likučio. Ilgame laikotarpyje sio mokejimo privalumas, kad tolygiai mazejant kredito sumai, tam tikrame luzio atske pradema moketi maziau palukanu. Taciau sio metodo menesines imokos pradzioje buna didesnes ir paprastai tik ties viduriu(jei skolinates 25m., tai bus ties 12m., :) ) pradeda mazeti.
III Kredito grazinimo terminas - kuo jis trumpesnis, tuo maziau palukanu sumokesite. Aisku tuo didesne menesine imoka bus...
Tai va, apsimodeliavus siuos tris auksciau isvardintus punktus pradejome zvalgyba ir apejome praktiskai visus LT rinkoje esancius bankelius. Kurie pasirodo oj kaip gali skirtis savo siulomomis salygomis. Bendraujant su skirtingais bankais, gime klausimynas antram etapui t.y. potencialiu kreditoriu atsirinkimui. Net nustebinau kai kuriuos vadybininkiukscius issitraukes lapa su klausimais :D
Jei kam idomu siek tiek supildyta ji patalpinu, gal pravers parduodant dusia, rasite cia: https://www.dropbox.com/sh/erfquwjvjoom6n4/SoLJ6tY3jm
Apibendrinant(cia tik mano subjektyvi nuomone): SEB, DNB - brangininkai; SWEDBANK - butu kaip ir neblogai, bet turi susikure kazkoki utopini salies vertinimo rodikli, kuri patys ir skaiciuoja; Lietuviski apskritai nedraugauja su namo statybomis; Nordea gan neblogai, bet netenkino persamas fix'as ir berods per trumpas namo iki 100% pridavimo terminas; Pasirinkome Danske.
Labai geras klausimynas :) , Imant paskola manau kiekvienam pagelbetu toks klausimynas.
AtsakytiPanaikinti