Stogo apsiltinimas...???

Sveiki,

Artėjant prie gegnių, reikia nuspręsti dėl genių tarpų t.y. kokio pločio vatą reikės dėti. Didžiausiais klausimas kaip ją teisingai pasirinkti??? Pagrindinis kriterijus pagal kurį renkuosi, tai kaina ir STR'e rekomenduojama luoksnio šiluminė varža m2K/W, kurios vertė gyvenamuosiuose pastatuose turi buti ne mažesnė nei 6,25. Asmeninė patirtis šioje vietoje =0, todėl bandau klausti patarimo??? Gal turit kitokios(gal net ir karčios) patirties šioje vietoje?

Skirtingų akmens vatos variantų 1m3 kainų palyginimai:

  
Linkstu link pigiausio varianto. Viso stogui turetu subegti apie 65m3 vatos. Planuojam deti 100+100+50mm vatos. ~250m2 siltinamo stogo. Garazui galvojam pataupyt ir stogo jame nesildyt.

Dar gundo su purskimu celiulioze, bet kazkaip nedrasu, teko girdeti ir neigiamu atsiliepimu, bet kol kas be jokiu konkreciu argumentu. Na dar nemaciau paskaiciavimu, gal po ju iskart atkris sis variantas...

Na iskart dekingas uz pastabas, jei kas nepatingesit....

Stogas

Nekantraujant ir laukiant sekmadienio, kai startuosim su gegnem, atvaziavo cerpes, riogso sau vidury pievos ir laukia kol bus sukeltos ausktyn ir nudazys namuko galva nuostabia molio spalva :)

Pilant zieda, stogo tvirtinimui iskart i betona buvo ilieti ankeriai, ant ju desis balkis i kuri veliau tvirtinsis gegnes. Siuo metu visi stogdengiai gegnes tvirtina kampuociais. Pastarieji su medvarzciais sukami i medi. Zinant is kur siais laikais vaziuoja visi gaminiai ir kiek abejojant ju kokybe, nusprendeme, o tiksliau tevukas rekomendavo stoga daryti laiko patikrinta technologija t.y. gegnes tvirtinant skobomis(kabemis):


Kokybiski medvarzciai ganetinai brangus, tuo tarpu kabiu pas metalistus planuojam gauti ~1-1.5Lt. Skaiciavom ~150vnt turetu uztekti. Su medvarsciais beda ta, kad jiems esant nekokybiskiems, padidejus apkrovai pradeda saudyti galvutes, ko pasekoje begant laikui gali nukenteti visos stogo konstrukcijos stiprumas. Del stogui tenkanciu apkrovu turbut niekas nesigincys: vejas, kuris pastaraisiais metais vis stipreja, slabdriba, sniegas, buna ziemu kai jo ne tiek ir mazai ant stogu nugula....

Muras beveik baigtas

Na jei viskas pagal plana pavyks, tai sios savaites pabaigoje t.y. sekmadieni planuojam baigtis muro darbus. Aciu motulei gamtai, kad labai neapipyle lietumi, bei salciu ir leido sauniai pasidarbuoti. Beveik baigtas, likes dar vienas gevelis,keletas pertvariniu sieneliu 2a. bei siek tiek betonavimo darbu.

Vakarineje puseje pabaigs geveli ir namukas jau tures pilna veida.

 

Viena diena kai baisiai visa diena pliaupe, uosvis, kad veltui negaisti laiko nusprende pasitreniruoti su laiptais, rezultatas pranoko pats save :D i antra auksta jau lipam prabangiais, sendintais pusiniais laiptais :D

Jei rimtai, tai pasimuryjus gevelius, praktiskai uzsidare visos ertmes, per kurias kopeciomis buvo patogu laipioti. Pradejus deti gegnes apskritai taps kebloka uzlipti i 2a., o medziagas ir t.t vistiek teks kazkokiu budu uzboginti aukstyn, todel ir buvo nuspresta sumeistruoti laikinus laiptus, dar truksta vieno posukio, bet greitu laiku jis atsiras. Laiptu gamybai buvo panaudotos monolitines perdangos atramos.  

Sekantis iraso tema labai tikiuosi, kad tures pavadinima STOGAS :) Mediena paruosta, betonines Monier cerpes turi jau savaitgali atvaziuoti.  Laukia vienas graziausiu statybos etapu.

Kaminas I

Nieko daug neisvedziosiu, tiesiog atnaujinsiu paskutinius pasiekimus. Siandien, kai jau rasau, kaminas yra baigtas, tiesiog nebeina speti vakarais is darbu dar sviesoj parsirasti ir pafotkinti. Deja, bet grizus jau buna tamsu :( ir dar laika sekmadieni atsuksim, tai teks su prozektorium braidzioti po strojke, kad pasimegauti rezultatu :)

Cia va jau beveik baigtas kaminas, viso gavosi siek tiek daugiau nei 7m auskcio, pagal projekta turejom papaisyta 6,6, bet kadangi turejom 7m Schiedel'io(pirkom su akcija), tai nusprendem ji dar siek tiek kilstelt aukstyn, juo labiau, kad projekte kaminas nebuvo iskeltas virs auksciausio gevelio tasko, todel buvo rizika, kad puciant tam tikros krypties vejui, neturesim traukos.

Cia padariau zidinio kamino nuotraukele, kaip ir anksciau rasiau is moliniu plytu padarem tik pacia anga ir ~1-1,5m aukstyn, nera reikalo viso kamino muryti is brangiu molio plytu, juo labiau, kad zidinys bus kuriamas retai.

Spejau vakar prisokti iki statybu, naujos temos nebekuriu, tiesiog atnaujinu esama ir pridedu pabaigta grazuoli kamina :)

Kaminas

Renkantis kamina ilgu svarstymu nebuvo, na gal siek tiek. Kaminas su indeklu buvo atmestas iskart. Geram plienui paprastai duodama duodam 10 metų garantija, o eksplotacinis laikotarpis max skaiciuojamas,
priklausomai nuo kokybės 7 iki 15 metų ir tai išskyrus suodžių gaisro atvejį!!! Užsiliepsnojus suodžiams dūmtraukyje garantija nebegalioja. Plienas prie tokių auštų temperatūtų praranda savo savybes būti atsparus rūgštiniam ir šarminiam kondensatui. O kuo toliau, tuo labiau visi katilai eina link didesnio energetinio naudingumo, kas sąlygoja šaltesnį dūmą, kondensatus ir suodžių gaisrus.

Apsistota ties 200mm Schiedel'iu.

Vienintelis galvos skausmas buvo del zidinio kamino. T.y. 1) ar jungti zidini i ta pati Schiedel'i, 2) ar statyti zidiniui atskira kamina.

Katilas pas mane stoves paprastu paprasciausias spizinis kieto kuro Viadrus'as, jis ne duju generacinis, todel i kamina atiduoda pakankamai karsta duma, manau, kad suodziu problema atkrenta, jei klystu pataisykit. Antra vertus zidini kurensi ne kasdien;  Pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus, į vieną dūmtraukį galima jungti du skirtingus prietaisus, kai: jie yra viename aukšte, vieno šeimininko, vienos kuro rūšies, vienu metu naudojant vieną prietaisą, prijungiant juos min 60 cm atstumo vienas nuo kito. Mano atveju 1) variantas kaip ir butu tikes, bet kazkodel intuicija man neleidzia taip daryti, nes labai jau skirtingi temperaturiniai peciaus ir zidinio darbo rezimai. Ir neaisku kaip elgtusi kaminas, jei sugalvosi vienu metu uzkurti abu...o gal kazkas turit patirties???

Galutiniam sprendimui pasikvietem zidiniu meistriuka, kuris statys zidini(ne kapsulini, namie tai bus grozio elementas, jokio praktiskumo, tiesiog GROZIS :) ). Tai va, buvo prieita isvados, kad zidinio kaminas bus atskiras, is baltu plytu, tik is zidinio iseinanti anga ir ~2m i virsu bus pamuryta is keraminiu plytu;

Buvo laisvo laiko ruosiant klojinius perdangoms, stai rezultatas:

Tiesa, pamirsau dar pamineti, kad lygiagreciai zidinio kaminui murijama ir namo ventiliacinis kaminas.

Perdanga III

Gaila, bet negalejau sudalyvauti procese, stai keletas foto su rezultatais:

Matosi, kad monolito sluoksnis zymiai plonesnis, nera reikalo jo kelti iki plokstes aukscio, labai jau brangu. Veliau dedant grindis, OSB plokstes susikelsim iki reikiamo lygio. Keleta dieneliu luktelsim, reikia, kad sukietetu betonas ir pirmyn su 2a. muru. Teoretikai sako, kad projektinis betono stingimo laikas ~29 dienas, praktikai :) sako, kad tokiam nameliui mura galima pradet po 3-4 dieneliu t.y. pirmadieni :)




1a. beveik finito.

Perdanga II

Savaitgali padirbejom. Nejauciu nei rankyciu, nei kojyciu, bet darbelio padaryta nemazai. Ipusejom risti armatura. Pries risant buvo sudetos OSB plokstes, jos isteptos su "atrabotke", tam, kad pavirsius nekibtu prie betono. Proceso foto zemiau:

Cia matosi jau pilnai pabaigtas risimas. Dar po apacia pakisim pripjaustytu plytu, kad siek tiek tinkla pakelti nuo pagrindo. Pasidomejom kiek kainuotu pakelimo lakikliai, tai uzsiprase po 0.6Lt/vnt, tuo tarpu is valtys plytos(0.35Lt/vnt) iseina 6 tokie laikikliai t.y. 0.35Lt/vnt / 6 =0.06Lt/vnt ir siek tiek dulketo darbo pjaustant su flex'u :)

Perdanga

Po paskutinio iraso prabego nemazai laiko. Nemazai nuveikta ir darbu. Ruosiantis perdangos uzdejimui, sumurytos pertvarines sienos. Jas pigumo delei, kaip ir garaza, murijom is valytu plytu. 1a. turesime atskira vonios patalpa ir nedideli WC po laiptais, taip pat nemaza tambura, kad jame patogiai galetum palikti rubus ar pereiti i garaza ar katiline, nekisant galvos i lauka:

Renkantis perdanga svarstytas ir medines perdangos variantas, pastarasis butu sutaupes ~1-1,5k Lt, bet viena savaitgali apsilankius pas pazistama, kuris gyvena mediniame name, sis variantas buvo atmestas, is principo. Traskejimas, braskejimas ir kiti pasaliniai garsai sklindantys is 2a. pasirode tikrai neverti tu sutaupytu pinigeliu...todel pasirinkta gelzbetonine perdanga:

Susikirtimo vietoje, viena perdanga teko siek tiek nupjauti

Siuo metu vyksta pasiruosimas monolitinei perdangos daliai, kuri bus daroma tam, kad namo viduryje isvengti nereikalingos kolonos ir perzemejimo. Klojinimas is girinkijos per vargus negalus gavome ~2m3 rastuku, is lentpjuves uzsisakem ~2m3 vieno pjuvio lentu, is baldu gamyklos dar vasara gal uz koki 100Lt buvom gave ~5m3 likutiniu OSB ploksciu, jas taip pat sekmingai panaudosim klojiniu pagrindui suformuoti. Pasiruosus klojinius su armatura(pastaroji pasirodo kainuos brangiau nei pats betonas :( ), planuojam uzsakineti "kriause" su siurbliu ir uzpilinesim likusia ~60m2 dali. Taip pat dalis monolitines perdangos issiples uz sienu krastu, kur tam ismurytos kolonos.  

Na ir dar kelios foto apie klojiniu konstravima. Keliu dienu begyje jie bus baigti ir savaitgali laukia didelis darbelis suristi armatura:

Sekancioje nuotraukoje matyti 1a tualeto nuotrauka ir laiptu anga. Palikta "nupjauta" siena, tam, kad nepaslepti laiptu grozio ir butu matyti i 2a. kylantis tureklai. Po monolitines perdangos uzliejimo dar teks siek tiek pavargti pjaunant gelzbetonine perdanga, nes neisitenkam su angos plociu...

Vandenelis negeras...Amonis virsija norma

Kadangi miesto vandens kol kas nera, pasidarem 14m grezinuka, liaudyje  vadinama  adata, aisku su viltimi, kad ji tiks ir geriamam vandeniui. Deja, dideliam nusivylimui, atsiemus is NVSPL tyrimo rezultatus teko susidurti su ruscia realybe:

Nitratas: 0,31mg/l(norma 50 mg/l) - OK
Nitritas: 0,006mg/l(norma 0,5 mg/l) - OK
Amonis: 2,2mg/l(norma 0,5 mg/l) - BLOGAI
Gelezis: 1,39mg/l(norma 0,2 mg/l) - BLOGAI

Su gelezim kiek suprantu dar galetum susigyvent, bet ka su amoniu daryti. Jei kas skaito sia mano rasliava, gal turite patirties kaip spresti sia problema?

Is anksto dekingas.

Banku analize. Euribor. Paskolos palukanos ir ju skaiciavimo principai. Paskolos mokejimo budai.

As kaip ir nemaza dalis neapsieisiu be papildomo finansavimo saltinio, mano atveju banko. Oj kaip nesinori jiems atsiduoti....

Pries pradedant dometis LT banku siulomomis salygomis, kartu su zmona issikeleme sau tiksla arba riba, kurios sieksime nevirsyti t.y. maksimali suma XXXXXX Lt.

Sia riba nustatyti labai padejo dar is univero laiku pasidaryta excel'io skaiciuokle , joje naudojama PMT f-ja, kuria taip pat naudojasi ir bankai modeliuodami ir jums pateikinedami grafikus prie vienu ar kitu palukanu.

Jei kam idomu skaiciuokle idejau cia: https://www.dropbox.com/sh/r7j12t7gj1s8myc/bTLbdGk5Jw

Siek tiek teorijos.

I Metine palukanu norma susideda is dvieju kintamuju: banko marza + EURIBOR(kai skolinates Eurais) arba VILIBOR(kai skolinates Litais)

a) Banko marza paprastai nustatoma individualiai, ivertinant jusu rizika ir gebejima deretis :) Siuo metu rinkoje ji ~1.5-2.2%;
b) kintamoji dalis(kintamu palukanu atveju), tai skambiai vadinama tarpbankine palukanu norma, kurios deja itakoti negalite, bet priimant sprendima pasidometi reikia:

http://rinkos.vz.lt/index_details.html?index_id=EURIBOR6&page=&lang=lit&chart_type=line&period_select=y-5&date_start=2008.08.30&date_end=2013.08.29&compare_index=

Kaip matyti is aukstesnio grafikelio si dalis gali labai jau stipriai paplaukioti, to bankai klientui daznai nepasako, jei nepatingesit ir su exceliuku pasimodeliuosit, tai pamatysit, kad 25m. paemus 150k lt paskola ir EURIBOR'ui nuo ~0.35 pasikeitus iki 5.45 krizes ikarstyje, jusu imoka gali isaugti ~50-60% :( Taip kaip yra dabar, deja turbut, kad ilgai nebebus....

VILIBORO(Litu) grafikelis dar baisesnis, jis cia: http://rinkos.vz.lt/index_details.html?index_id=VILIBOR6M&page=&lang=lit&chart_type=line&period_select=&date_start=2007.08.22&date_end=2013.08.29&compare_index=&send=Atnaujinti , jei kas pamena, tai palukanos buvo perzengusios ir 10% riba...

II Yra du galimi paskolos mokejimo budai:

1) Anuitetas – skolos atidavimo būdas, pagal kurį nustatytu laikotarpiu atiduodama skola ir palūkanos. Sio budo ypatumas toks, kad pirma mokamos palukanos ir tik po to pradedama atidavineti skola. Paprastai  laikotarpio pabaigoje palukanu sumokama daugiau, nei linijiniu budu.

2) Linijinis - skolos atidavimo budas, kai skola atiduodama lygiomis dalimis per visa laikotarpi. Mokant paskolą linijiniu metodu, palūkanos skaičiuojamos nuo kredito likučio. Ilgame laikotarpyje sio mokejimo privalumas, kad tolygiai mazejant kredito sumai, tam tikrame luzio atske pradema moketi maziau palukanu. Taciau sio metodo menesines imokos pradzioje buna didesnes ir paprastai tik ties viduriu(jei skolinates 25m., tai bus ties 12m., :) ) pradeda mazeti.

III Kredito grazinimo terminas - kuo jis trumpesnis, tuo maziau palukanu sumokesite. Aisku tuo didesne menesine imoka bus...

Tai va, apsimodeliavus siuos tris auksciau isvardintus punktus pradejome zvalgyba ir apejome praktiskai visus LT rinkoje esancius bankelius. Kurie pasirodo oj kaip gali skirtis savo siulomomis salygomis. Bendraujant su skirtingais bankais, gime klausimynas antram etapui t.y. potencialiu kreditoriu atsirinkimui. Net nustebinau kai kuriuos vadybininkiukscius issitraukes lapa su klausimais :D

Jei kam idomu siek tiek supildyta ji patalpinu, gal pravers parduodant dusia, rasite cia: https://www.dropbox.com/sh/erfquwjvjoom6n4/SoLJ6tY3jm

Apibendrinant(cia tik mano subjektyvi nuomone): SEB, DNB - brangininkai; SWEDBANK - butu kaip ir neblogai, bet turi susikure kazkoki utopini salies vertinimo rodikli, kuri patys ir skaiciuoja; Lietuviski apskritai nedraugauja su namo statybomis; Nordea gan neblogai, bet netenkino persamas fix'as ir berods per trumpas namo iki 100% pridavimo terminas; Pasirinkome Danske.