2019 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

Šilumos siurbliai oras vanduo. Elektros sąnaudos. 2018/2019 sezonas

Sveiki, Statytojai,

Šildymo sezonas įsibėgėja, pagalvojau, kad reikėtų dar vieną , turbūt jau paskutinį post‘ą sumest, juo labiau statistikoje matyti, kad susidomėjimas šilumos siurbliais auga:



Aišku jei statistiką paimsime nuo pat pradžių, Lenkiją ir jos palendricus aplenkti bus sunku :D



Na bet šiandien ne apie Lenkiją, o apie antrojo 2018/2019 sezono su oras vanduo katilu skaičius. Skaitantys seniau, pamena, kad antrąjį sezoną buvo atlikta šiokių, tokių pakeitimų  t.y. buvo apeita akumuliacinė, bei pilnai atsisakyta senosios KKK sistemos komponentų ir siurblys įkirstas tiesiai į grindų kolektorių, buvau rašęs ČIA.

Dar prisiminimui apie namą: B klasės,  šildomo ploto ~150m2; 1a. grindinis, 2a. radiatoriai; garažas+katilinė nešildomi, dar apie 30m2; Rekuperacijos nėra. Sienos 15cm neoporas; stogas 25cm vatos, pamatai 10cm polistirolo, grindys 10cm polistirolo. Lubų aukštis ~2,45m, tai apie 370m3 šildomo tūrio. Viduje palaikoma ~21-22C temperatūra. Antram aukšte ~1C vėsiau.

Siurblys dirba pagal grafiką žemiau, delta=5c, tenų darbas užstatytas prie -12C, bet iš teksto apačioj esančios lentelės matyt, kad tenas per metus dirba vos ~6h.



Žemiau lentelėje apibendrinti duomenys, tiek iš bendro elektros skaitiklio – VISO SKAITIKLIS, tiek iš siurblio – VISO SIURBLYS. Taip pat skaitiklio ir siurblio duomenų skirtumas, kurį daugmaž galima laikyti likusiais namo energijos poreikiais:



Šių metų pilnos elektros sąnaudos netikslios, nes neturiu tikslių vasaros sezono duomenų(nebefiksavau), bet darom prielaidą, kad bus apie 350kwh/mėn., susumavus turime, jog 2018/2019 sezonas gausis kiek brangesnis. Viso turėsime ~400kwh arba ~80eur viršaus. Pagrindinė priežastis kiek išaugusios 2018/2019 šildymo sezono sąnaudos, apie jas žemiau. Tiesa, viduje buvo 1c kilstelta temperatūra, taip pat brango elektra.

Bendrai viskas normos ribose, suvidurkinus turime ~700kwh/mėn arba ~85eur/mėn iš jų: 286kwh arba ~34,28eur šildymo sąnaudų; 425kwh arba ~50,96eur bendrų energijos sanaudų.


Toliau tie patys duomenys, aukščiau pateikti lentelėje, tik atvaizduoti grafikuose.

Skaitiklio duomenų grafikėliai, atitinkamai EUR ir kWh




Šilumos siurblio duomenų grafikėliai: 



Na ir apibendrintas: 


Pabaigai dar kiek siurblio statistikos. Kaip matyti iš lentelės žemiau, apėjus akumuliacinę bendras COP netgi pagerėjo, nors siurblys ir gamino kiek šiltesnį vandenį. Tačiau stipriai išaugo įsijungimų skaičius, jei 2017/2018 vidutiniškai jungėsi ~142 kartus/mėn., tai 2018/2019 jau jungėsi ~230 kartų/mėn. Išvada turbūt būtų, kad nedidelė akumuliacinė talpa turėtų prisidėti prie siurblio ilgaamžiškumo.   



Rinkoje krūvos naujų gamintojų, kas netingi tas jau turi pasiūlyti ŠS, dėl bendro sportinio intereso būtų įdomu pas šviežius statytojus bloguose rasti platesnės info ar kokį palyginimą ir panagrinėti esamą situaciją. Tas pats Panasonic'as jau mačiau J seriją pristatė, dar geresnis, ekologiškesnis ir visaip kaip kitaip -esnis, gal jau ir nebeburgzti išmoko :) 

O gal tendencijos jau juda kita linkme ir A++ namuose energiją jau gaminsim kitais būdais? 

2019 m. spalio 29 d., antradienis

Saulės elektrinė. Saulės jėgainė. Elektrą gaminantis vartotojas.

Sveiki, Statytojai,

Paskutiniu metu vis plačiau eskaluojama įdomi tema. Tai elektrą gaminantis vartotojas.

Jau senokai teko viena ausimi girdėti, ne tik girdėti, bet vietomis ir pamatyti, kad atsirado galimybė į tinklus atidavinėti savo pagamintą elektrą.

Skaitau seimo kanceliarijos pranešimą , kurio esmę suprantu maždaug taip:

Galima statyti elektrinę, kuri nebus galingesnė, nei pusė tavo turimo galingumo, cituoju: 

"Elektros energiją gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, saulės šviesos energijos elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, ...., ir neviršija pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, pagaminto elektros energijos kiekio apskaita bus tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis. Jų pagrindu bus nustatoma"

Pagaminta elektra tinkluose kaupiama tik už einamus metus:

 2) per kalendorinius metus gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitus kalendorinius metus nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.

Paskutinio sakinio esmė, jei teisingai suprantu, tai, kad ESO aiškiai pasako, jog gaminkitės sau, už perteklių mes jums nemokėsime. Tą turbūt aiškiai ir apibrėžia gaminančio vartotojo, už patiektos į tinklą ir vėliau atgautos elektros energijos kilovatvalandę (kWh) arba kitaip pasaugojimą įkainiai:  0,0352Eur/kWh be PVM arba 0,042592/eur/kWh su PVM. 

Na ir pabaigai, turbūt vienas faktorių paskatinusių šią rašliavą, tai neperseniausiai Energetikos ministerijos paskelbtas kvietimas paramai gauti nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinių įsirengimui, kur kompensuojama 323,00 Eur už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. (tiesa dėl kažkokių priežasčių iki gegužės mėn. prašymų priėmimas sustabdytas)

Toliau sunkiausia galvosūkio dalis. Kaip suskaičiuoti ar apskritai tau apsimoka gaminti

Iškart perspėju, kad skaičiavimai nebūtinai teisingi, čia tik pamastymai išdėstyti popieriuje ir jie gali prasilenkti su realybe :) Gal kas nors mane pataisys. 

Paskutinių metų skaičiai rodo, kad šildymo sezonu sunaudoju apie 7000kwh, dar pridėkim vasaros menėsius, viso bus ~8000kwh metinis poreikis.



Santykis dieninės ir naktinės labai panašus, grubiai 50%/50%. Namie turiu patvirtintą max 10kW galingumą. Teoriškai galėčiau įsirengti tik 5kW elektrinę arba reikėtų  didinti priskirtą galingumą, tas kiek pamenu gan nebrangiai ir nesudėtingai padaroma.  Bet paprastumo dėlei skaičiavimuose ir likim prie 5kw elektrinės ir pageidaujamų 5000kwh per metus.

Kaip ir minėjau aukščiau, pasaugojimas kainuoja daug: 0,042592/eur/kWh su PVM. Trūkumą, ~3000kwh, pirktume už vienos zonos NAMŲ plano tarifą t.y.  0,1140 € + 3€ pastovi dedamoji.



Kadangi pasaugojimas tinkle mokamas,  o daugiausiai elektros pagaminama vasarą, kai jos poreikis būna minimalus, mes nežinome kiek jos sunaudosime, kiek jos reikės pasaugoti, pasiskolinau iš internetų grafikėlį, kuris tą puikiai pailiustruoja:



Todėl skaičiavimams darome dvi prielaidas: 1) Kad 50% pagamintos elektros sunaudosime, o 50% atiduosime pasaugoti; 2)  Kad 30% pagamintos elektros sunaudosime, o 70% atiduosime pasaugoti, turbūt labiau tikėtinas variantas.

Skaičiavimo seka tokia, jei klystu pataisykit(imu 30/70 variantą):

- Saugojimas kainuos: 3500kwh x 0,042592eur=149.1eur
- Trūkumas kainuos: 3000kwh x 0,114eur + 12mėn x 3eur = 378eur
- Viso išlaidos turint elektrinę: 527,1eur
- Faktinių išlaidų elektrai už praėjusius metus suskaičiavom ~892eur - 527,1eur = 364.928eur ekonominis efektas. 



Šiuo metu diskutuojama, kad rinkos kaina, su popierizmo sutvarkymu yra apie 1kW = 1000eur, tai jei mūsų elektrinė kainuos 1000*5kW=5000eur/364eur sutaupytų pinigų, gausim ~14 metų atsipirkimą :) Na sakykim dar pavyksta sėkmingai(kas tikrai ne visada pavyksta) susitvarkyti kompensacijos pinigėlius, atsipirkimas sumažėja iki 9m.

Ar tai daug, ar mažai, čia jau kiekvienam turbūt pačiam spręsti. Jei statysime naują namą ir planuosime elektrinį šildymą, kaip, kad tarkim kolega blogeris Dzūkiška pirkia ,tada investicija į saulės elektrinę ne tik pateisinama, bet ko gero ir būtina A+ klasei gauti. Kitais atvejais, prie esamų kainų, mano akimis, kol kas tai daugiau žaisliukas mėgstantiems naujoves arba norinties prisidėti prie išmetamo CO2 mažinimo pasaulyje, nei racionalus būdas taupyti.   

BET. BET. BET....Tenka nemažai bendrauti su broliška liaudies respublika, galvoju imsiu ir paklausiu, duokit man pasiūlymą: Full 5kW on grid set. Ir rezultatai verčiantys susimastyti, juo labiau, kad neliko kliūčių: 



5KW pasiūlymas: 2334usd/1,13 t.y. ~1980eur, dar sakykim transportui užmeskim ~300-400eur

FOB – Vilnius: 65 USD/ 1 CBM
+Krova: 15EUR/Tona (Min.15 EUR)
+Dokumentacija: 35 EUR/BL
+Išmuitinimas : 45 EUR

+Pristatymas į Klaipėdą 80EUR;- 


Turėsime visai kitus skaičius. Na sakykim inverterį išmetam(o gal tie kitaiski irgi kuo puikiausiai tarnauja???) ir statom fronius,kostal,solar edge ar kokį kitą, patikrintą rinkoje, sumoje, net ir susimokėjus PVM, turėsime apie ~3000-3500eur sumą, kas atsipirkimą su kompensacija sutrumpintų iki jau protingų ~4m!!! 

Matant tokius skaičius, jei atvirai pradeda niežtėti nagai imti ir atsivežti : ) Ar yra skaitančių šias rašliavas ir jau turinčių kiniečių gamybos fotovoltinius elementus? Tikiu, kad būna broko, bet manau, kad jie kuo puikiausiai turėtų tarnauti.

Gal mano paklausimuose kažkas kritinių netikslumų įžvelgs, kurie ženkliai išaugintų kainą:



Gal kažką praleidžiu ir viskas nėra taip grąžu, kaip man norisi matyti  :) ???? O gal net neverta pačiam vargti, interneto PASIŪLYMAS su gan tvirtais argumentais už 3000eur jau vietoje...??




2018 m. spalio 5 d., penktadienis

Katilinės darbai. Oras vanduo. Kosminio laivo statybos.

Sveiki, Statytojai,

Startavo naujas šildymo sezonas, šiemet visą savaitę vėliau t.y. 09/24 buvo įjungtas ŠS ir pakabinta nauja statistikos lentelė:

 

Na bet šįkart ne apie statistiką, o apie kosminio laivo statybas. Arba kaip negalima daryti :) 

Vieną vakarą apsilankiau pas kaimyną, kuriam šviežiai, šalia KKK pastatė ŠS. Panaši situacija kaip ir mano, 1a. grindinis, 2a. radiatoriai. Pastebėjau, kad sistemoje nieko nekeitė, o tik per kolektoriaus antrą pusę buvo įkirstas ŠS. Ir mano nelaimei man toptelėjo mintis: o kodėl man nepasidarius taip? Juo labiau, kad nuo ŠS turiu dvi paruoštas atšakas, kurias kada nors galvojau panaudoti šaldymui. Jei atvirai, iki tol nežinojau, kad į kolektorių galima pasijungti iš abiejų pusių. Tiesiog išsisuka aklės ir galima konstruoti: 




Viso šio reikalo esmė, kad apeisiu akumuliacinę talpą ir pabandysiu šiemet susišildyti be jos. Tuo pačiu pasilyginti sezono sąnaudas.     

Kaip tik buvo paplanuotos atostogos, taigi, imam ir padarom. Porą vakarų apmastymams, pasidarom brėžinuką ir važiuojam apsipirkti: 



Visą mazgą dariau iš lituojamų PPR, vienas pasidaryk pats mėgejas paskolino tam skirtą lituoklį. Esu sužavėtas lituojamų sistemų paprastumu. Naudojant stabilizuotą plastiką, net ir didžiausias neišmanėlis, gali pats susilituoti katilinę, vandentiekį ar šiaip kokį biesą. 

Grubiai patobulinta sistema atrodo šitaip(žalia ir oranžinės linijos): 



Naudotos DN32 medžiagos:



PPR DN32 X 1" (IŠARDOMA SU METALINIU SRIEGIU) - 4vnt; Jos buvo reikalingos sujungti metalinę sistemos dalį ir padaryti perėjimą į lituojamą PPR dalį. Žodžiu dvi jungtys į kolektorių, dvi jungtys į laisvus ventilius. Berods, santechnikai, jas dar kažkodėl amerikankėmis vadina. 

 VAMZDIS FV-PLAST PP-RCT FASER HOT DN32 (STABILIZUOTAS STIKLO PLUOŠTU) - dvi štangos po 4m, vėliau beveik 2m buvo grąžinti. 

6 x 90 laipsnių kampai ir keletas sujungimų nenumatytiems atvejams, bet prireikė ne jų, papildomų kampų, ne ta puse įlitavus vieną vamzdį :) 

Planuota 10vnt laikiklių, fiziškai panaudot 2vnt, galuose vamzdžiai susitvirtino, pakako. Na be abejo pakulos ir sandarinanti pasta. 

Įrankiai: Lituoklis, replės ir keletas santechninių raktų, spaustuvai:




Kaip dirbti ir įvairias subtilybes vyrukas gan išsamiai paaiškina ČIA . Nieko ten sudėtingo, tiesiog įkaitini lituoklį iki ~250-260C, užmauni lituojamas detales, suskaičiuoji iki dešimt ir nuimi ir sumauni, keletas sekundžių ir mazgas paruoštas. 



Pasigaminę jungtis jas susukam, kad būtų galima išsimatuoti atstumus: 




Kitam gale padarom tą patį, kažkaip įnikęs į darbus visai pamiršau, kad reikia įamžinti procesą, todėl toliau mazgai jau paimti iš galutinio rezultato:




Daugiau laiko atima tinkamai pasiskaičiuoti atstumus, pataisyti klaidas, taip, o kaip be jų, neįdomu gi būtų dirbt :) Kaip ten sakoma: "Sėkmė prastas mokytojas, iš jos nieko negalima išmokti.". Įkeliu galutinį variantą, papiešiau atskirtų sistemų linijas: 


Užsukus keletą ventilių, bei atjungus  vidaus termostatą ŠS sukasi naujuoju būdų t.y. tiesiai į sistemą. Tiesa paleidžiant buvo pradėjęs mesti srauto klaidą, tada pastebėjau, kad nebuvau užsukęs akumo ventilių, pasitaisėm. Bet vistiek kažkas nepatiko, nepaisant, kad visi nurintojai išsišnypštė, matyt kažkur sistemoj buvo likę oro, prabėgau nuorinau radiatorius, tada dar senuoju būdu prasukau grindinį ir pavyko, paleidau ŠS, klaidų nebėra. 

Pradėjau apie 08:00, 17:00h sistemėle jau sukosi nauju režimu. Patobulinimas kaštavo - 57eur. 

Pirmieji įspūdžiai neblogi, palikus tą patį, iš pernais nustatytą režimą, namuose ryte buvo pirtis, teko leisti grafikėlį žemyn. Iki tol iš skumuliacinės į vidų šilumos parvarydavo 1a. stovintis termostatas, buvo palaikoma ~21,4-21,8. Nauju darbo režimu ŠS ištisai suksis per sistemą ir matuos grižtamą, pagal poreikį jį pakeldamas atsižvelgiant į užduotas grafikėlio reikšmes. Bandysim išgauti tą pačią iki 22C vidaus temperatūrą.  

Akumuliacinės darbo režimą jau daugmaž buvau pagavęs, bandysim dabar gaudyti be jos. Bus su kuo lyginti, matysim kas čia gaunasi. Kitų metų gegužį pristatysim :)

Atostogaujant, tuo pačiu išsitraukiau nuotekų valymo įrenginį, rekomenduojama, galbūt net privaloma tą daryti bent metuose kartą. Žemiau matosi Felksnavio(Traidenio) privalumai, atvažiavo ištraukė viską, praplovei su aukštu slegiu, prileidai naujo vandens ir viskas, tuo tarpu Augustai tam reikalui lepesni, reikia žaisti sekcijomis: 



Pastarąjį reikėjo kiek paremontuot, kai pirmąjį traukimą "specialistas" atliko neištraukęs difuzoriaus ir palaužė oro padavimo jungtį. Seniuose radau vamzdžių klijų, užtepėm, lygtais veikia: 



    
Na ir atostogų pabaigai, kaip ir kiekvienų metu pirmą spalio šeštadienį uždarom vasarą:

Na maksimalačkų :) 







2018 m. birželio 18 d., pirmadienis

Kaip kovoti su žvyrkelio dulkėjimu?

Sveiki,

Neįprastai nuostabi vasarėlė, tik spėk mėgautis saule. Kažkaip viduje toks jausmas, kad tuoj, tuoj jau viskas baigsis ir vėl ruduo. Bet žvilgt į kalendorių ir vėl šviečia saulė :)

Nesibaigianti šiluma atneša ir savų rūpestėlių. Gyvename palei žvyrkelį, pernais sulaukėme kelio rekonstrukcijos, po kurios mūsų vieškelėlis praktiškai tapo greitkeliu, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis:


Dūstame visi. Dulka skalbiniai, jau nekalbu apie fasadinių langų švarą ir valymą, mašinos plauti net neverta, nes vistiek po pirmo pravažiavimo vėl dulkės, dulkės. Pradėjau ieškoti sprendimo. Kaimynas bandė net laistyti, bet ką ten žvyrą prilaistysi. Pradėjau klausinėti. Pasirodo kai kurios savivaldybės žvyrkelius laisto, štai Gargžduose, tam reikalui atseit, net autocisterna buvo įsigyta, važiuojant pro kitą Klaipėdos rajono pakraštį, irgi tenka dažnai matyti šlapuojančius žvyrkelius. Pasidomėjus paaiškėjo, kad naftininkai juos laisto, po gamybinio proceso atliekančiu druskingu vandeniu, su matyt ne visai geromis nuo proceso liekančiomis priemaišomis.

Galų gale, vieną šiltą vakarą besimėgaujant vasara, sprendimas atėjo pats. Besišnekučiuojant iš pokalbio išplaukė, kad pažįstamas, beje, taip pat vargstantis tą patį vargelį, matė kaip jo kaimynas kažką ant žvyrkelio barstė ir po to jis kelis mėnesius buvo šlapias. Google mane atvedė prie atsakymo, kurio pavadinimas Kalcio chloridas (CaCl2):

"Kalcio chlorido kiekis nuo 94% iki 98% (ganuliuotas bei miltelinis). Tai baltos spalvos granulės. Labai higroskopiška medžiaga, gerai traukianti drėgmę, tirpdama vandenyje išskiria šilumą. Kalcio chloridas (CaCl2) gali būti naudojamas ir skystame pavidale kaip tirpalas slidžiai kelio dangai apdoroti. Koncentracija tirpale siekia nuo 32% iki 37%. "

Kaip suprantu pagrindinė šios medžiagos naudojimo paskirtis yra žiemą, barstant kelius, bet pasirodo drėgmės pritrtaukimo sąvybės gali pukiai būti panaudojamos ir vasarą, būtent žvyrkelių dulkėtumui mažinti!!!

Ką gi. Užteks teorijos, ją išdėstome kaimynui, nes problema ne tik mano :) Darome "skladkę" bandomajam užpirkimui: 2 maišiukai/25kg x 13eur:


Gauname barstymo isntrukcijas: "Taip, paprastai pabarstote iš vakaro, o ryte jau nedulkės, barstant reikia mūvėti gumines pirštines ir geriau barstyti pavėjui, o ne prieš vėją. Baigus barstyti, nusiprausti ir persivilkti drabužius." Organizuojame talką ir pirmyn. Žemiau vaizdelis po barstymo vakare, keletas barstymo metu sutiktų prašalaičių kreivai žiūrėjo, kam čia tie buožės sugalvojo žvyrą tręšti:



Na ir atsikėlus puoliau prie lango, žiūrėti kas gavosi, o gavosi visai neprastai, ypač gerai matosi ryte, tuo tarpu dieną žvyras kiek atgauna spalvą, bet kas svarbiausia NEDULKA. 


Tiesa reikia pastebėti, kad poros maišų neužteko, nes pravažiuojančios mašinos, ypač lekiančios didesniu greičiu, parsineša dulkių šleifą, todėl reikia barstyti gerokai už savo sklypo ribų, jei kaimynų būtų daugiau, kiekvienas pasirūpintų savo atkarpa(turbūt). Kaimynas iš pradžių antram etapui nepasirašė, laukėm bandomąjį laikotarpį 2 sav. ir lietaus, ar nenuplaus. Lietus nenuplovė, bandomąjį laikotrapį išlaikė, nauja "skladkė", dar du maišai :)


Iš 4vnt maišų, grubiai pasibarstė  ~100m+ ilgio atkarpa, viso: 46eur. Viskas kaip ir proto ribose, tik dabar svarbu, kad netyčia greideris visko nenubrauktų, bandysim tartis su seniūnija ir tuo pačiu saugoti patys. Žiūrėsim kaip seksis pravasarot. 

---------------- PAPILDYTA 2018 06 26

Kolegų prašymu papildau rašliavą rezultatais po prasiautusių liūčių. O lijo nemažai. Vizualiai matosi, kad druska kažkiek nuplauta, bet pirmoji barstyta atkarpa vis dar nedulka: 



Tik kažkodėl nepavyko papildomas barstymas ir ta kelio atkarpa praktiškai išsiplovė, matosi, kad kažkas buvo daryta, bet realiai dulkėjimas yra: 



Galvoju, kad įtakos galėjo turėti tai, kad barsčiau pačiame sausros įkarštyje ir matyt druska visai nebeturėjo iš kur paimti drėgmės, kažkur skaitinėjau, kad prieš barstant netgi rekomenduojama kažkiek kelią sudrėkinti, matyt, kad geriau įsisavintų.    
----------------

Dar vienas vasaros atradimas, drėkstanti šlanga. Kai toks poreikis laistyti, praktiškai nieko gali vakarais neveikti, tik ištisai pilti vandenį ant vaismedžių, braškių, šilauogių, tujų, kur dar žmonos rožynai. Ermitaže užmačiau tokį išradimą: 


Iš hidroforo paleidi vandenėlį ir jis po truputį skverbiasi per žarnos paviršių, gręžinio hidroforas sau kas 10-15min prisipumpuoja ir gali jį ramiai palikti, net išeidamas į darbą. Šiuo metu apie 60m tokios šlangos visą diena laisto tujas ir rožynus:  




O vakare galima pasilaistyti viską kas liko. Tiesa žolės prilaistyti jau nebepavyksta, kad ji žaliuotų reikia bent 20-30cm, kad įsigertų vandenėlis t.y. iki šaknų, paviršinio palaistymo nebepakanka, viskas geltonuoja. Pakraščiais, ten kur su drėkstančia žarna laistosi tujos, žolytė vešli ir žalia, tuo tarpu bendras plotas skursta :( Ar nereiks pradėti mąstyti apie laistymo sistemos projektėlį...  





2018 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis

Šilumos siurbliai oras vanduo. Elektros sąnaudos. 2017/2018 sezonas

Sveiki, Statytojai,

Na ką, atėjo laikas apibendrinti situaciją ir suvesti rezultatus. 05/01 Nedarbo dieną, per darbo šventę,  pakaitinus saulutei, sąžinė nebeleido toliau sukti siurblio ir režimas buvo pakeistas į vasarinį t.y. ŠS paliktas tik karšto vandens ruošimui. Tandeme su saulės kolektoriais turėtų sklandžiai darbuotis iki sekančio sezono pradžios.

Apie vidurio sezoną jau buvau rašęs čia, tiesiog ankstesnio post'o pagrindu papildysiu lenteles ir jomis pasidalinsiu.

Priminsiu, kad namas B klasės,  šildomo ploto ~150m2; garažas+katilinė nešildomi, dar apie 30m2; Rekuperacijos nėra. Sienos 15cm neoporas; stogas 25cm vatos, pamatai 10cm polistirolo, grindys 10cm polistirolo. Lubų aukštis ~2,45m. Viduj palaikoma: 1a. grindinis -  21C ; 2a. radiatoriai - 19-20C; ŠS dirba per 1300L akumuliacinę talpą, įkirstas ties viduriu.

Žemiau faktiniai elektros skaitiklio duomenys. Lentelėse iš faktinių duomenų(Viso skaitiklis), atėmiau siurblio rodomus duomenis(Viso siurblys) ir gautas skirtumas daugmaž rodo likusius namo energijos poreikius, pastarieji plius minus panašūs kaip ir būdavo iki siurblio pastatymo, na gal kokius 5eur būtų dar galima perkelti prie siurblio sąnaudų.

kWh perskaičiavimui į EUR, imu apytikslę kainą 0,11eur. Šis šildymo sezonas = 09/19 - 05/01 t.y. ~7.5mėn.



Visos sezono elektros sąnaudos: 6683kwh arba 735,13eur;

Jei tikėti siurblio parodymais šildymo ir karšto vandens sezono sąnaudos: 3005kwh arba 330,55eur;



Viso skaitiklis ir Viso siurblys skirtumas(žali stulpai), tai likę namo energijos poreikiai. Iki siurblio sąnaudos sukdavosi iki 400kwh, su kartais išaugančiomis kreivėmis, kai būdavo papildomai padeklaruojami skaitiklio duomenys. 12-01mėn, žaliuose stulpuose išaugusias sąnaudas galima paaiškinti  šios foto pagalba, kai ypač padidėja poreikis ką nors uždegti ar papildomai apšviesti :)



Sezono rezultatai, jei atvirai, net labiau nei pranoko lūkesčius, jei su KKK tilpdavau į ~650eur sezonui vidurkį, tai čia turime beveik perpus mažesnes išlaidas. Jau anksčiau buvau rašęs, kad per šalčius kūrenosi ir KKK, reikia šildyti garažą ir katilinę, kad neužšaltų vandens įvadas. Aukščiau lentelėje susumuotas 29 kartų per sezoną KKK užkūrimas. Jei imsim po ~0,1m3 pakuros talpą*29 bus apie 2,5-3m3 malkų. Dar kokius tebūnie 70eur pridėkim prie ŠS rezultatų. Bet kūrimas jau visai kitoks, po nepilną pakurą, įkraunant kiek daugiau nei 1/2 akumuliacinės, kad per daug jos neįkaitint, mat ŠS nemėgsta  aukštų temperatūrų, buvau atitaikęs pakurėlę, kad ant piko per ŠS suktųsi max 50C vandenėlis. Sekančiai žiemai bandysių į katilinę duris, tai turėtų kiek pagelbėti ir dar sumažinti kūrimų skaičių.

Žemiau įkeliu ŠS apibendrintus parodymus. Vidutinis sezono COP'as šildymui ~4,4; Karštam vandeniui tik ~2,4, nors boilerio temperatūrą keliu tik iki +42C, būtent pastarojo COP ir numuša bendrą iki 3,7. Čia reiktų atkreipti dėmesį planuojantiems su siurbliu šildyti radiatorius, aukštą temperatūrą į radiatorius siurblys paduoti gali, bet stipriai krenta jo naudingumas, pardavėjai tą dažnai nutyli!


Tenas, kuris irgi gali būti gan didelis parazitinis faktorius, ryjantis jūsų kWh, mano atveju, šį sezoną dirbo 15h, bet ir tai tik pradžioje, kol boilerio sterilizacijos metu keldavosi temperatūrą, vėliau pakoregavau nustatymus, kad jis nebūtų naudojamas ir įsijungė tik ~1h laiko per pačius didžiuosius šalčius.

Apie būtent siurblių teno darbą yra nemažai diskusijų supermamose, bet įterpsiu vieną praktiko komentarą:   "norint jog tenas nesijungtu del per mazos gryztamo termofikato temperaturos, ji reikia per service menu visai atjungti. Kitaip sakant niekam tikusi logika mazo galingumo Panasonicu, jeigu jis eksplotuojamas labai siltame name. Norint jog tenas nesijungtu gryztamas termofikatas turi buti 27C ir daugiau"

Todėl A+ namuose reikia šią vietą įsivertinti. Mano akimis problemą dalinai sprendžia buferinės talpos.

Na ir dar keli grafikėliai iš aukščiau pateiktos lentelės:



Garantiniam 5m. laikotarpiui reikalingi aptarnavimai. Bandysiu kviesti siurblį stačiusią įmonę, matysim ką ir už kiek jie ten aptarnaus. Belaukiant,  atėjo įkvėpimas pažiūrėti filtrą esantį siurblyje, mat dar pačioj darbo pradžioje buvo išmetę klaidą, kad kažkas gali būti užsikišę, bet vėliau problemų nekėlė, tai vis atidėliojau. O vaizdelis filtre štai toks:


Vyrukai, statydami siurblį galėjo pagalvoti, kad sistema su akumuliacine talpa nėra labai švari ir ant grįžtamo pastatyti bent grubaus valymo filtrą, kažką panašaus į tokį:


Štai kolega komentatorius, dalinasi sistemos valymo rezultatais, turi papildomai pasistatęs magnetinį separatorių:  



Panašu, kad vasaros atostogų metu reikės galvoti apie papildomų filtrų iterpimą ant siurblio grižtamo kanalo.

Papildyta 2018 09 26: Kaip tarėm, taip ir padarėm. Iš vieno "pasidaryk pats" mėgėjo pasiskolinau vamzdžių lituoklį:

Celsyje susirinkome magnetinį vožtuvą ir mazgelį, kurį vėliau įlitavau:

Beje pačio litavimo kiek prisibijojau, nes niekad nebuvau to daręs, bet pasirodo tai visai nesudėtingas reikalas, pagal reikiamą vamzdžio diametrą parenki galvas, jas pritaisai prie kaitinimo prietaiso, įkaitus tiesiog sumauni jungtis, suskaičiuoji iki dešimt, plastmasė pasilydo ir klijuoji jas prie vamzdžių, keletas sekundžių ir sulituota vieta sandari ir kaip akmuo:


Po sezono matysim kas gavosi ir ką jis čia mums prigaudys. 

Laisvalaikiu taip pat po truputį gvildenam šį, bei tą :)

Tarp kaimyno ir manęs, tarpe buvo neprižiūrėtas sklypukas, beveik miškelis, praeitą rudenį pasirodė savininkas ir viską išpjovė. Su kaimynu susipažinom iš naujo :) Vakarojant terasoj pradėjo trūkti privatumo, todėl sukom galvas kaip čia išsisukus, gimė projektėlis.

Dar rudenį susibetonavau stulpelius, bet pigu.lt pavedė su stendais ir jų nebepristatė, o tiesiog grąžino pinigus.


Impregnuotą medieną susipirkau DEPO, stendus jau buvau pasiryžęs konstruoti pats, kol nesusidūriau su staliumi, kuris turėjo išpjauti juosteles. Aš naiviai, po 2m susipjoviau 6m blankę, įsimečiau ją į priekabėlę, susitaręs atvežu, galvoju viens, du ir galėsiu darbuotis. Deja, deja, sako ar tu matai kiek čia šakų? Aš galiu tau išpjauti, bet per šakas tau jos juostelės tiesiog sulūžinės ir iš mano blankės suskaičiavom, kad išeis nepilnas stendas :( Teko vėl kreiptis į pigu.lt, matyt pavasaris padėjo, šįkart stendai atvažiavo.

Monumento aukštį projektavom, kad atsisėdus ant terasos, akių lygyje jis užstotų kaimyno sklypą:

 
Darbuojamės toliau, per gerą pusdienį projektas pabaigtas, beliko dažymo darbai, į kuriuos įtraukiau ir žmoną, nes kiekvienos juostelės dažymas tiesiog užknisantis darbas :)


 Tiesa pradžiai naiviai tikėjausi, kad tvorelė stovės be atraminių stulpų, po pirmo stipresnio vėjo planai pasikeitė, teko konstruoti atramas ir štai projektas beveik baigtas.

Vyr. sodininkas žmona pasodino raganes, bus graži, spalvota tvorelė: 


Pavasaris atnešė ir pirmuosius žiedus augančiame sode: 


Na ir mano konkurentas, žmonos rožynas, kol kas pasidabinęs tulpių spalvomis: