Trinkeles. Trinkeliu klojimas.

Šįkart apie trinkeles.

Dar vieną pirmo karto projektą :)

Na pradžiai gal dar apie žolę :) Keletas foto iš suvešėjusios vejos. Mano laimei, bet būgštavimai dėl per reto sėjimo nepasiteisino ir veja sėkmingai sutankėjo, vis dar tankėja, keli likę pliki ploteliai po kiekvieno pjovimo vis mažėja. Kad veja gyva, puikia matosi iš pastaruoju metu besilankančių varnėnų, kurie būriais mus vis aplanko:

Žodžiu, sėkla ir darbas pasitesino.

Tiesa, kelias dienas nenužiūrėjau, gryžtu namo, žvilgt, ogi 2/3 lizdo jau susukti. Turime kregždučių šeimą, sugalvojo įsitaisyti pačioje tinkamiausioje vietoje, kol fasadas netvarkytas, pamaniau, tegul gyvena...

O dabar apie trinkeles ir atostogų maldą savo dievui – NAMUI. Maldą tiesiogine to žodžio prasme, nes 2 savaites klūpojau ir ratu keliavau apie JĮ, maldžiausi JAM. Metras po metro, žingsnis po žingsnio :)

Ne visus etapus pavyko įamžinti, nes darbas vyko intensyviai, kartais net pamiršdavau, kad turiu įsipareigojimų blogui ! Ką radau telefone, pabandysiu nuosekliai sudėlioti...

Daugelis senbūvių, klojant trinkeles pradeda nuo augalinio grunto išvežimo ir jo pakeitimu smėliu, ar tai skalda. Šį etapą susitvarkėmė dar statybų pradžioje. Kažkas iš aukščiau dovanojo geležinkelio remontą, praeinantį pro Šilutę, buvo keičiami bėgiai ir skalda, seną, stambią skalda pusvelčiui t.y. ~100eur už 4 ašių mašiną atidavinėjo. Nieko kito neliko kaip tik prisivežti pilną kiemą  Pravertė ir statybų metu, kai sunkioji technika, be jokių problemų galėdavo sukinėtis kieme.

Ką gi, pagrindas beveik paruoštas. Dar prieš pat įsikeliant gyventi, kad plius/minus išlyginti kiemą nusprendėm uždėti sekantį sumuštinio sluoksnį. Atsivežėm pusę mašinos granitinės skaldos, dar veža dolomitinę, ji pigesnė, bet šnekėjau su trinkelių klojikais, pastarieji sutartinai teigė, kad geriau granitinė, o kodėl  argumentų nepateikė, vėliau kažkuris vežėjas paminėjo, kad dolomitinė laikui bėgant dūlėja ir praranda savo tvirtumą, bei surišimą. Dar vienas argumentas, kodėl atsisakėme pigesnio dolomito, tai jo teplumas, palijus viskas tampa balta, o mums būtent reikėjo išgyventi rudenį ir pavasarį, kai drėgmes daugiausia...
Lygiai tas pats ir su atsijomis. Tik jei apatinį išlyginamąjį sluoksnį ~10cm iš stambesnio dolomito dar galima formuot, tai išlyginamąjį sluoksnį iš atsijų ~4-5cm ko gero, kad dolomitinių geriau vengti ir rinktis brangesnes granitines atsijas.

Taigi, tėvuko pagalba nusiniveliuojam aukščius ir pradedam dėti bordiūrus

Kieme padarom šiokį tokį peraukštėjimą, kad gautųsi bortelis ir gėlyno žemės nesugalvotų purvinti kiemo.

Nuolydį kieme jau buvom pasidarę, jis praktiškai gavosi savaime, lyginant skaldą, tiesiog pasidėjome viena trinkelę prie vartų, kitą prie laiptu ir beliko sužiūrėti ir šiek tiek pasidarbuoti kastuvu, kad trinkeles palįstų po varteliais ir kiemo vartais...su vibro mašina dar kartą pravažiavom per daugiau sujudintas vietas, pasidėjom vamzdžius ir pirmyn tarp vamzdžių pilti atsijas, gavosi ~4-5cm sluoksnis. Su grėbliuku išsilyginus, imam lygią lentą, ją pratraukiam tarp vamzdžių ir turim paruoštą pagrindą.

Viskas, dedam trinkeles. Tiesa, trinekles dėjau pačias pigiausias t.y. 5cm storio, PRISMA-5. Esu tikras, kad trinkelėms svarbiausia pagrindas ir namų salygomis, tikrai neverta švaistyti pinigų ir dėti storesnes. Ar esu teisus, parodys laikas :)

Pirmų dviejų dienų darbas:

Nežinau, kas šovė į galvą ir kodėl sugalvojau dėti trinkas lygiai, be prakeitimo, gal tiesiog reikėjo visą eigos planą pradžiai užsikelti ant popieriaus, kad atėjus laikui pažiūrėjai ir viskas aišku...

Sudėjus jau gal kokius 30-40m2 pamatėm, kad kiek pabėga tiesios linijos, matyt įgūdžių stoka :( dar vienas negerumas, kad trinkelės negauna surišimo ir ateityje, jei visgi gruntas vaikščios ar gaus daugiau apkrovimo, gali lengviau atsirasti įdubimų ar provėžų. Na bet kelio atgal jau nebuvo, kiemą teko pabaigti kaip pradėjus:

Klaidas pradėjom taisyti ties garažo įvažiavimu, tiesiog iterpėm rudų trinkelių juostą ir ties įvažiavimu pradėjom trinkas dėti su prakeitimu:

Įvažiavimą taip pat išnešėme ~1,5m, kad mažiau į kiemą neštųsi purvas, tuo pačiu gausis šiokia tokia stovėjimo aikštelė už teritorijos.

Deja, bet studentiškai pritrūko kelių, gerų darbo dienų, teks šią vieta neskubant pasibaigti savaitgaliais.

Na ir baigus dėti, visą paviršių apipilame tos pačiomis atsijomis, tada stipriai darbuojamės šluota, kol smulkioji atsijų dalis sukrenta i tarpus, kad galėtume pravažiuoti su vibro mašina, aišku užsidėję guminį padą. Po pravažiavimo visi buvę nelygumai išsilygina, kiemas tampa kaip stiklas...Tada dar po karutį smėliuko, vėl pasidarbuojame šluota, o toliau jau savo darbą atliks lietutis ir kiemas paruoštas :)

Reziumė, kad šis darbas tikrai reikalauja įgūdžių ir krupštumo, sumoje sau parašyčiau 7 :) Kitą kartą gautųsi geriau, bet žinau, kad kiemą pasidariau pats, todėl nedideli trūkumai reikalo tikrai negadina ! O sutaupyti pinigėliai, kuriuos būtų tekę atiduoti klojikams, atpirko visus darbingų atostogų rūpesčius!
Bedirbant turėjome i „chalymo“ pasiūlymų, būtumėm gavę bent du objektus netoliese esančiuose soduose :D

Įsitikinau, kad trinkelės, tai dar vienas prabangos dalykų, kur kainos užritintos kaip reikiant:
- pagrindo paruošimas be medžiagų ~8eur/m2
- trinkelių klojimas ~7eur/m2
- kur dar medžiagos....
Sumoje, samdant specialistus, šis reikalas gali kainuoti ~20eur/m2, mano atveju gavosi ~210m2...t.y. 210*20=4200eur….O gal kas domejotes ir jau susidūrėt su rinkos kainomis?

Tuo tarpu pasidaryk pats samatėlė 2346eur, na dar pridėkim kokius 150eur, kitoms išlaidoms:

O dabar galim pakelti ir bokalą, šių metų pagrindinis tikslas įgyvendintas, toliau bandysim judinti popierizmą, iki naujų metų yra noras namuką prisiduoti 100%, kad būtų galima ramiai sau gyventi...

Veja, šilauogės ir vasara!

Vasarėle bando bėgėtis, metai verčiasi į antrą pusę, ritamės pavymui tolyn ir bandome po truputį rūpintis savo gerbūviu.

Vienas pirmųjų darbų, kuris tiesiog turėjo būti padarytas, tai žolės sėja...Тiesiog nebeina gyventi tarp dulkių, nuolatinio purvo ir žemių, norisi ir ant žolytės pasivaikščioti, pasimėgauti ir vaikai, kad namo pagaliau pareitų švarūs :D

Operacija „sėja“ prasidėjo nuo svarbiausio darbo grėbliavimo. Na apie ansktesnius etapus ir žemės apdirbimą, bei išlyginimą sėjamosios pagalba jau buvau rašęs ČIA

Dar reiktų paminėti, kad prieš sėjamąją buvom pasikvietę traktorių su kultivatorium, pastarasis gerai sukelia akmenis į dirvos paviršių, belieka tik praeiti su grėbliuku ir viską surinkti. Po sėjamosios vėl grėbliavimas ir akmenų, bei grumstų rinkimas, vaizdelis maždaug toks:

Toliau sekė vienas turbūt sunkiausių etapų, dirvos lyginimas su tokiu įnagių, net nežinau kaip jį pavadinti, bet ko gero užteks tiesiog jį parodyti:

Dviese, gerą pusdienį po prakaitu jį tampėm skersai, išilgai sklypo....net buvo kilę minčių pasiskolinti keturratį :)

Teoriškai, pasiruošus dirvą dar reiktų laukti kol sudygs piktžolės, tada jas purkšti, dar siūloma dirvą nukalkinti, bet šiuos etapus nusprendėm prašokti, kokias tris savaites pravargus su grėbliais, įnagiais ir visais kitais reikalais, tiesiog jau reikėjo pasodinti žolę!

Nutarėm surizikuot.

Įnagio pagalba išlyginus dirvą, dar kartą ja pašiaušėm su grėbliais ir pirmyn su sėjamąja(ne, šįkart ne su traktorium)...tolumoj matosi žmona, lengvu pasivažinėjimu(kaip vėliai paaiškės, ne visai tinkamu) sėja žolę...

Praėjus sėjamajai, arenoje pasirodo sunkiasvorė technika – volas. Toje pačioje foto matosi ir naudota sėkla. Išrinko ją žmona, ale ten jos sudėtyje geriau augančių mūsų kraštuose buvo...nesigilinau labai, jei atvirai...

Viskas. Laukiam kol sudygsim

Laukiam, laukiam...:)  

Maždaug po dviejų savaičių pradėjo rodytis rezultatas, kaip tik pasitaikė neblogas oras, daug lietaus ir ganėtinai šilta:

Dar po dviejų savaičių pradėjo matytis ką padarėm ne taip. T.y. važiuojant su sėjamąja reikėjo padaryti nedidelį prasikeitimą, kad į tarpus patektų sėklos.  Antra vertus nemanau, kad tai didelė bėda, tik reikės papildomai laiko kol veja pati sutankės. Jei reikės, gal rudeniop, kai šiek tiek drėgnesni orai prasidės, dar ir sėklos papildomai pabarstyti...

Artėjant karščiams, vakarais jau tenka traukti šlangą ir žolytę palieti vandeniu. Jei pasiseks birželio pabaigoje gal jau pavyks pasimėgauti ir žolės pjovimu...

Tiesa, piktožoles, kurios auga kartu su veja labai sėkmingai naikiname šiuo herbicidu:

Vieną kartą veja jau nupurkšta, didžioji dalis nepageidaujamų piktžolių nusiraitė. Vakar tręšdamas pievutę pastebėjau, kad vėl nemažai jų stiebiasi, matyt pradėjom daugiau laistyti, tai kartu ir piktžolės pradėjo intensyviau stiebtis, bandysiu dar kartą nupurkšti. Vėliau, pradėjus pjauti, jei ir liks viena kita, manau, kad savaime išsinaikins....

Visgi, mano patirtimi, geriau veją sėti ankstyvą rudenį, ji spėja sudygti, tada peržiemojusi, jau pavasario pradžioje pradeda vešliai žaliuoti...

Garaže jau stovi žoliapjovė. Neskyriau jai daug laiko, tiesiog rinkausi kainos/ turbūt ir kokybės santykį: MAKITA PLM4628

Analogišką, kitaiską su firminiu varikliu,  Senukuose galima bent 100eur pigiau nupirkt , bet nutariau pasitikėti MAKITA vardu...

Išbandžiau, viskas neblogai, tik trūksta šiek tiek greičio! Visai nepamaišytų dar viena pavara :) O kaip tarnaus bus matyti...
 

Augmenija namuose rūpinasi žmona, kartais jau net bambėti pradedu, kad visko kiek per daug, bet kas jei ne moteris namus padarys gražiais :) 

Pernykštis, dar nepabaigtas gėlių lovys:

Šiemetis rožynas, paslėptas nuo ankstyvųjų pavasario šalnų:

Na ir pabaigai vienas darbelių, į kuri ne savo noru, per prievartą, su bizūnu buvau ikinkytas. Ilgai atsikalbinėjau, bandžiau įtikinti, kad mums to nereikia, bet JI buvo nepalenkiama, todėl gavau eiti kasti 1m x 6m x 0,5m gylio duobę:

Ir viskas dėl 3vnt šilauogių krumelių. Tikiuosi tos uogos bus skanios :)

Kraštus išklojom plėvele, kažkurioj laidoj rekomendavo tą padaryti, kad durpės nesimaišytų su žeme, tada privežėm pilną duobę durpių, liejam vandeniu, trombuojam, šį savaitgalį bandysim sodinti krūmelius:

Na, o pasidarbavę mėgstam ir pailsėti, pasimėgauti netoliese esančia pelke :)

 

Liepos pradžioj laukia vienas didelis darbelis, bandysim susidėti kiemo trinkeles, viso ~200m2. Dar nebaigti pakalimai, neskardintas kaminas...žodžiu darbelio sočiai!

Tikiuosi vasaros atostogų tam užteks!

1 sezono šildymo sąmata

Sveiki,

Šiek tiek skaičiukų po užsitęsusio šildymo sezono. Atrodo žiemužė lepino, bet kūrenti vistiek teko ir pavasaris visai neskubėjo...

Šildomo ploto 140m2.

Nežinau, tai daug ar mažai, gal sulauksiu komentarų iš alternatyvias sistemas turinčių najakurių, bet pirmasis sezonas gavosi toks:

15m3 mišrių malkų - ~1170Lt
1850kg angliu – 972Lt

Viso 2142Lt arba naujųjų 620 jevrų.

Šildyti jei gerai pamenu pradėjau 09mėn pradžioje, baigiau, 05 mėn pradžioje t.y. dar nebaigiau, krosnelė vakarais vis dar tebesikūrena...

Šildymo sezono trukmė, baisu net pagalvoti, 8 mėnesiai...

Apie katilinę jau buvau rašęs ČIA

Tikėkimės birželį jau tikrai galėsiu į malkinę nosies nebekišti :)

Sekantį sezoną paeksperimentuosiu, malkas planuoju pakeisti briketais, žiūrėsim kas gausis....

O čia jau pradėjusi žaliuoti pieva, gal foto dar nelabai matosi, bet sėklos jau išsilukštenusios ir sudygusios, eina geryn, po truputį laikas dairytis į žoliapjoves, na bet apie žemės ūkį ir nuveiktus darbus turbūt kitą kartą:

Vandens gręžinys, užterštas vanduo, filtras ir vandens tyrimo rezultatai

Vandenėlis.

Gyvenant mieste, vanduo tarsi savaime suprantamas patogumas, atsuki čiaupą ir jis turi bėgti, jį galima gerti, jame galima maudytis, skalbti drabužius, virti maistą ir t.t.....

Net neįsivaizduoji kiek tavo gyvenimo jis užima ir koks jis gyvybiškai svarbus,  kol nesusiduri.

Pasirodo nebūtinai :) Kaip jau buvau rašęs anksčiau, padarę liaudyje vadinamą adatą, susidūrėm su niūria realybe, vanduo užterštas amoniu, buvau rašęs ČIA:

Amonis: 2,2mg/l(norma 0,5 mg/l) – BLOGAI

Reikėjo laikino sprendimo. Gyventi juk reikia. Valgyti norisi, o troškulys irgi dažnas palydovas, ypač po gero savaitgalio :)

Arba ant įvado statyti brangius filtrui, visam namui. Investicija su darbu ~1500eur. Arba tiesiog po kriaukle pastatyti geriamo vandens sistemėlę. Vadinamoji atbulinio osmoso, trijų pakopų sistema(buna dar 5, kur ale prisotina mineralais).  Pasirinkau pastarąjį, 3 pakopų, paprasčiausią sprendima. Jei gerai pamenu ~100eur , su visom instrukcijom po kriaukle galima susimontuoti pačiam:

Taigi, jau beveik meteliai, filtruotas vandenėlis bėga virtuvėj per atskirą kranelį. Kol vakar šnektelėjus su kaimynu, jis pareiškė, kad amonio nufiltruoti neįmanoma. Jis taip tvirtai pasakė, aš net susvyravau. Negi geriu nuodingą vandenį ir nuodiju namiškius???

Širyt čiupau du pieno bambalius, pripyliau du meginius vandens: 1) tiesiai iš čiaupo 2) praleistą per filtrą ir tiesiai į labaratoriją, patikrinti kaimyno demagogo(jau galiu tai patvirtinti moksliniais tyrimais) hipotezę:

Mano laimei šis jo neteisingas spėjimas buvo paneigtas tyrimų rezultais.Priminsiu, amonio leidžiama Norma pagal LST ISO 7150-1:1998 0,5 mg/l ; paprastumo ir pigumo dėlei tyriau tik amonį, kad geležies per daug jau žinau, tas aiškiai matosi ir iš pirmo, tamsesnio bambalio :) gyventi ji netrugdo...

Rezultatai iš čiaupo t.y. tiesiai iš gręžinio:

Rezultatai iš filtro:

Filtras filtrui, tik kas neramina, kad ansktesni rezultatai gręžinyje rodė 2,2mg/l, tuo tarpu dabar rodo 2,7mg/l.

Kas sąlygoja suprastėjusius rezultatus?

Ar tiesiog pavasario lietutis, ar kažkur netoliese gali būti rimtesnis taršos šaltinis??? O gal tarša patenka iš biologinių valymo įrenginių, kuriuos kaimynai ir aš esam nuvedę į netoliese esantį drenažinį kanalą....????

Bet kokiu atveju, ateičiai, pirmai galimybei atsiradus, neišvengiamai teks jungtis prie miesto vandens. Tačiau dar nėra jokio aiškumo kada šį malonumą apturėsime. Teko apsilankyti ir „vandenyse“,  gautas žodinis patikinimas, kad gal net šiais metais praves magistralę, jei atnešiu bent 10 parašų, patvirtinančių, kad būsimi gyventojai, savo noru ir lėšomis prisijungs prie magistralės. Parašų rinkimo akcija pradėta, rezultatai neblogi, turėčiau pristatyti gerokai virš 10 :)

Belieka laukti ir tikėtis, kad biurokratai savo pažadus tęsės !!! О kol kas drąsiai mėgausimės filtruotu vandenėliu....


Na ir pabaigai pasirodė gan išsamiai apie vandenį, šaltinis ČIA

Amonis, amoniakas

Amonis virsta iš amoniako, kuris susidaro patekus į vandenį net ir nedideliam kiekiui organinių medžiagų. Natūraliai jo aptinkama geležies turinčiame požeminiame vandenyje. Amoniakas (NH3) yra dujinis azoto ir vandenilio junginys, labai tirpus vandenyje. Vandenyje didžioji dalis amoniako virsta į amonį. Kaitinimo metu amonis iš vandens nepašalinamas. Pagal Lietuvos higienos norma HN 24:2003, amonio kiekis geriamajame vandenyje yra 0,50 mg/l. Lietuvoje požeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis. Vandenyje esantis amoniakas yra galimo vandens užterštumo bakterijomis, nuotekomis, rodiklis. Amoniakas požeminiuose vandenyse gali susidaryti naturaliomis  sąlygomis, dėl aplinkos taršos ir kt. Esantis per didelis kiekis amonio vandenyje, gali pakeisti vandens skonį ir spalva, sumažinti dezinfekcijos efektyvumas, jei geriamasis vanduo, kuriame amoniako koncentracija yra didesnė nei 0,20 mg/l. Dėl amonio jonų gamtiniame vandenyje, geriamajame vandenyje gali atsirasti nitritų. Ilgalaikis vandens, kuriame yra daugiau nei 1 mg/l amoniako, vartojimas gali pažeisti vidaus organų sistemą. Didesnė nei 0,50 mg/l amoniako koncentracija gali sukelti variniu vamzdžių, detalių korozija, skatinti mikroorganizmų augimą. Amonį iš vandens galima pašalinti zeolitinių  užpildų filtrais arba atbulinės ozmozės būdu.

Laiptai, terasa, kiti vidaus darbai pavasario belaukiant

Sveiki,Plunksnos broliai :)

Jaučiu, kad artėja šis blogas prie pabaigos :) Gal dėl to, kad liko tiek nedaug(bet tuo pačiu ir daug), gal dėl to, kad įdomiausias statybų įkarščio etapas, kai gyvenimas ritosi pašėlusiu tempu pirmyn, jau praeityje...? ir lieka tik pabaigti ką pradėjus :) O gal tiesiog šiandien 1-adienis ?

Pirmas aukštas jau įgauna kontūrus. Dizainerės – žmonos svajonės po truputį materializuojasi ir namas virsta namais. Nebe strojke, o namais :)

Pabaigti laiptai:

Kol uošvis darbavosi ties savo šedevru, sukau apvadus, per savaitgalį pavyko įveikti praktiškai visą pirmą aukštą ir 2a. koridorių. Kaip jau ne kartą, statybų metu, teko įsitikinti nėra paprastų darbų. Net ir apvadus reikia mokėti tinkamai prisukti...Pastaruosius darėm iš savos medienos t.y. pušies. Vėliau dažėm silkoniniais dažais. Staliui nuvežėme ~4-5m ilgio blankes, per pora dienelių buvo pagaminti apvadai. 10cm aukščio ir gal ~1,5C storio, su nufrezuotom keliom juostelem...:

Didžiausias darbas, turbūt, net ne tvirtinti juos prie sienos, o vėliau su akrilu išlyginti visus sienų ir grindų nelygumus. Pastarieji labai jau pasimato, kai apvadai priglunda prie sienos. Išlenda tinkuotojų ir plytelių klojikų(t.y. mano) darbo brokas :) Na bet viskas padaroma, reikia tik šiek tiek darbo!

Visame name durų apvadai, kaip ir durys  uošvio gamybos. Kai uošvis sužinojo, kad apvadus(žmonos pageidavimu) teks daryti iš keturių skirtingų detalių, teko greitai skubėti į parduotuvę, brendžio, kad numalšinti kilusią įtampą :

Netikėtai namuose atsirado ir šis nuostabus daiktas. Jotul F8 krosnelė.  Vienas pažįstamas iš Norvegijos parsivežė šį daiktą ir už 150eur pasiūlė. Tai neturėjau kito kelio tik krosnelę nupirkti. Atrodė va taip:

Nusivalė, praktiškai kaip nauja! Įspausta data rodo, kad 1994m. gamybos:

Dar vienas neplanuotas, bet vykęs projektėlis gavosi su terasa. Pradžioje planavom, kad paliksim ją atvirą, bet tėvukas pasiūlė paprastą, bet neprastą sprendimą. Kaip tarėm, taip ir padarėm, per gerus porą savaitgalių terasa įgavo naujus kontūrus, atsirado turėklai. Pastarieji suteikė masyvumo, net nustebom, kaip toks paprasta dalykas gali pakeisti vaizdą:

Pavasaris įsibėgėja, dar nedrąsiai, bet po truputį lendam laukan...vis norisi pridėti ranką prie žolės sėjos, bet niekaip motulė gamta nenori leisti :) Na nieko, mes kantrūs, gegužę turėtumėm pasėti,  o birželį tikuosi jau ir sužaliuoti !!!

O belaukiant šilumos, išbandėm naują sezono pirkinį, nebeina jaunųjų dvirtatininkų atsikratyti:

Laiptai ir kiti 2a. darbai

Jau kelintą savaitę mėgaujamės vienu pagrindinių namo akcentu - laiptais. Už juos esame dideliai dėkingi auksinių rankų uošviui!!!

O prasidėjo viskas štai taip, kai į mišką nuvažiavę statybinės medienos, tuo pačiu parsivežėme ąžuolo, kurį tūlas žemaitis buvo pasiruošęs į malkas atiduoti, gavome jį taip pat už malkų kainą:

 Daugiau apie tai jau buvau rašęs, kai viskas buvo dar tik popieriuje ČIA ; Būtent tada ir gimė mintis, kad tiek laiptai, tiek durys bus ąžuoliniai. Jei ne džiovinimo brokas, kurį padarė džiovykloje t.y. be drėkinimo džiovinant suskaldė blankes, svajonei gal ir būtų buvę lemta išsipildyti. DEJA. Padarius 1a. duris, suskaičiavom, kad tinkamo ąžuolo atsargos gerokai išseko, o pirkti papildomai pasirodė per brangu(džiovinto ąžuolo 1m3 ~500eur), nusprendėm eiti kitu keliu. Įkvėpimas atėjo žmonai, jo padėjo įkvėpti šis puslapis: http://www.houzz.com/ , tiesiog nuostabi svetainė įdėjoms pasisemti. Idėja pradėta realizuoti, remiantis klasikiniais, turbūt amerikietiško stiliaus motyvais, nuotrauka kaltininkė čia:

  


Ne visiškai taip, bet maždaug į tą pusę turėtų kažkada gautis galutinis variantas...:)

Kadangi sočiai turėjom paruoštos pušinės medienos, būtent ją ir panaudojom. Taigi, pakopos iš ąžuolo, sijos, turėklai ir uždengimai iš dažytos pušies, porankis ąžuolinis.

Tarpinių gamybos proceso momentų kažkaip nepavyko įamžinti, taigi iškart prie reikalo :)    

Renkam sijas:

Primatuojam t.y. pasitikrinam ar nebus siurprizų bekeliant jau surinktus laiptus aukštyn:

Sumaunam pakopas ir uždengimus:

1-ai dienai užteks :)

Deja, bet nebegalėjau dalyvauti 2-os dienos įvykių sūkuryje, pasakojo, kad 5-iese šiaip ne taip surinktus laiptus užbogino aukštyn, todėl grįžus po darbų teko iškart mėgautis rezultatu:

Na dar ne galutiniu rezultatu, bet prie jo iš lėto, kryptingai judame! Trumpų žiemos atostogų metu, kartu su kinijos liaudies respublika švenčiau naujuosius metus, tai pradėjom apdirbinėti po laiptų sumontavimo likusią skylę :) teko damuryti keletą plytų, o iš vidaus tualeto sieną papildomai apdirbau gipsu:

Dar kurį savaitgalį laukia tinkavimas ir glaistymas. Taip sakant pradedam remontus :)

Kai bus galutinis laiptų variantas, jei nepamiršiu pabandysiu atnaujinti šią rašliavą ir pasidalinti baigtu rezultatu. Kol kas laukiam kol bus pagaminta vadinamoji BLOK pakopa, ją primatavo tik pastačius laiptus, jei viskas OK,  šį savaitgalį pradėsim įrenginėti viršutinį laiptų balkoną ir galbūt pavyks susidėti bent dalį turėklų.

Na, o atsiradus laiptams, galima pradėt užsibaiginėti 2a. kambarius, kuom pastaruoju metu aktyviai ir užsiimu:

Sudėtos 2 kambarių grindys: Miegamajame uosinės parketlentės:

Tuo tarpu vaikų kambaryje, kol kas nusprendem dėti laminatą, nes parketlentės labai jau lepios devejimui, po 2 vorų :) eksplotacijos greitai vaizdelis būtu nekoks.

 ir gyventojai :)))

Dar negaliu pasibaigti grindų, nes dažymo ceche(t.y. 3-iame kambaryje) vyr. dažytoja - žmona, kol kas pabaiginėja dažyti duris, sudėjus staktas, bus galima lygiai privesti grindis:

Taip va iš lėto, bet aktyviai žiemojame. Pavasaris nebe už kalnų, bus galima greitai iškišti nosį laukan, laukia trys dideli darbai: pakalimai, terasa ir turbūt vienas sunkesnių darbelių, tai žolės pasėjimas...

Dekoras, kokį pasirinkti: Silikoninis, Akrilinis ,Mineralinis

Sveiki,

Kol žiema, žiemužė po truputį verčiasį į antrąją pusę, pradeda kažkur horizonte kirbėti pavasario-rudens sezono darbiniai klausimai. Vienas didžiausių laukiančių - tai fasado dekoras. Kad bus samanėlė tuo neabejoju, tačiau kaip tinkamai išssirinkti tinką:

Tiesiog pakopinau aiškų straipsnelį iš čia

Akrilinis tinkas - garų pralaidumas 1 m² yra iki 150 g. per vieną valandą, o frakcijos dydis nuo 1-3mm. Tinkas yra lengvai formuojamas, tvirtai sukimba su paviršiumi, atsparus drėgmei, nekenksmingas aplinkai ir žmogaus sveikatai. Jeigu namą šiltinate putų polistirolu, mes rekomenduojame akrilinį tinką ....

Silikoninis tinkas – garų pralaidumas 1 m² nuo 450 – 600 g. per vieną valandą. Tinkas yra lengvai formuojamas, tvirtai sukimba su paviršiumi, atsparus drėgmei, nekenksmingas aplinkai ir žmogaus sveikatai. Dauguma žmonių yra klaidinami, kad prie silikoninių tinkų nekimba nešvarumai - tai yra mitas.
Jei ruošiatės šiltinti savo būstą mineraline vata, būtina naudoti silikoninį tinką todėl, kad toks tinkas pasižymi didesniu vandens garų laidumu nei akrilinis tinkas...

Mineralinis tinkas – Šis tinkas yra su ypatingai geru garų pralaidumu. Bet ant mineralinio tinko būtina dažyti du sluoksnius su silikatiniais dažais, todėl stipriai didėja tiek darbo, tiek medžiagų sąnaudos, kurios pradžioje, atrodo, nedidelės. Be to eksploatacijos metu, įvykus menkiausiam pažeidimui pasimato baltos arba pilkos dėmės. Mineralinis tinkas tinka ant akmens vatos ir ant cementiniais, kalkiniais tinkais tinkuotų paviršių. Bet žinoma tai irgi priklauso nuo darbo laiko, temperatūros ir t.t.

Čia dar rašo:

Silikoninis tinkas
Tai brangiausia tinko rūšis, jungianti savyje visų minėtų medžiagų privalumus. Svarbiausi iš jų: plati spalvų gama, elastingumas, didelis laidumas garams, nepaprastas hidrofobiškumas. Dėl pastarojo parametro kai kurie silikoniniais tinkai vadinami savaiminio išsivalymo, nes lietaus vanduo nuo jo nuplauna dulkes ir užteršimus.

Bet ar verta permokėti tuos ~50Lt už kibirą renkantis silikona, vietoj akrilo? Piniginiai skirtumai ne tokie ir maži, jei fasado turim ~200m2, sakykim 2mm storio išeiga ~3,3kg/m2, tai reikės ~660kg/25kg = 27 kibirų, suapvalinkim 30vnt * 50Lt ~1500Lt, vos ne darbų kaina...O gal apskritai rinktis mineralinį tinką, gal būna jų jau su spalva? Nes dažymas vėl papildomos laiko ir darbo sąnaudos...

Antra vertus nesinori labai taupyti, investicija visgi ilgalaikė, juo labiau, kad tenka ne vieną nublukusį namuką aplinkui matyti, būtent dėl netinkamo dekoro...

Būsiu dėkingas už praktinius, patarimus ir pastabas šiame sunkiame pasirinkimo kelyje :)